Ar gali taip atsitikti, jog Lietuvos žmonės, ilgai kovoję dėl teisės patys išsirinkti savo savivaldybės merą, dvi kadencijas sėkmingai išlaikę jiems suteiktos demokratijos egzaminą, gali būti nublokšti į partijų diktatą, o už juos merą rinks sostinės partinukai arba vietinių susimetusių politinių bičiulių kompanija? Tokių klausimų kyla po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, jog tiesioginiai merų rinkimai prieštarauja Konstitucijai, todėl arba reikia sugrįžti prie senosios tvarkos, kai merus iš savo tarpo rinkdavo savivaldybių tarybos, arba keisti pagrindinį šalies įstatymą.
Sprendimus reikia priimti greitai, nes, likus ne mažiau nei pusmečiui iki rinkimų, kurie vyks 2023-iųjų kovą, jau turi būti sudėliota aiški ir teisiškai teisinga merų rinkimų sistema.
Lazdijų rajono lyderių – merės Ausmos Miškinienės ir opozicijos vadovo, buvusio mero Artūro Margelio – nuomonės dėl tiesioginių merų rinkimų sutampa. Abu jie mato daug šios rinkimų sistemos privalumų.
Ar partijos susitars?
Pasipriešinimas tiesioginiams mero rinkimams, kuris truko daugiau kaip dešimtmetį, buvo todėl, kad konkretaus mero kandidatūrą nuspręsdavo partijų bosai Vilniuje. Tai buvo kabinetiniai žaidimai, tie merai keisdavosi, būdavo net po kelis merus per vieną kadenciją, piliečiai būdavo pastumiami į šoną.
Kaip teigė politologė Rima Urbonaitė, tai, kokie bus 2023-iųjų savivaldybių merų rinkimai, priklausys nuo to, kaip dėl jų sutars ir apsispręs politinės partijos ir konkrečiai jų atstovai Seime.
„Jei bus žiūrima tik siaurų partinių interesų, tai Konstitucijos pakeitimas gali ir nesulaukti pritarimo. Tada bus blogai visiems. Jei bus žiūrima plačiau, įvertinant ir tautos nuomonę, kurios dauguma pritaria tiesioginiams merų rinkimams, galime sulaukti ir teigiamo rezultato“, – sakė politologė.
Naujoji sistema netinka konservatoriams
Pažiūrėkime, kas yra tiesioginių merų rinkimų atšaukimo iniciatoriai, tada galėsime įvertinti, kam senoji rinkimų tvarka būtų naudinga.
Akivaizdu tai, jog kalbos apie Seimo rinkimų sistemos pakeitimą, atsisakant rinkimų vienmandatėse apygardose, ir tiesioginių merų rinkimų sistemos revizavimą sklinda iš konservatorių stovyklos.
Mintį apie merų rinkimų sistemos pakeitimą į eterį paleido konservatorius, Seimo narys, buvęs Kauno meras Andrius Kupčinskas. Kas galėtų paneigti, jog dvi kadencijas Kaunui vadovavęs politikas, šio posto netekęs per tiesioginius mero rinkimus, vėl norėtų sugrįžti į jaukią laikinosios sostinės mero kėdę?
Jis teigia, jog tiesiogiai išrinktas meras neturėtų būti savivaldybės tarybos narys, o atliktų kartu ir mero, ir administracijos direktoriaus funkcijas ir būtų pavaldus tarybai. Kitaip tariant, būtų partinė marionetė.
Viešai pasisakantys rajonų merai įsitikinę, jog noras sugrįžti prie senosios merų rinkimų sistemos yra konservatorių idėja, nes jie pralaimėjo savivaldos rinkimus. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestų merai yra ne jų atstovai, apskritai ši partija turi mažai merų, tad tai yra jų bandymas sužaisti savo partiją.
Įžvelgia pavojų demokratijai
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Jonavos rajono savivaldybės meras Mindaugas Sinkevičius įsitikinęs, jog sugrįžimas prie senosios merų rinkimų sistemos būtų didelis žingsnis atgal ir demokratijos nustūmimas į užribį.
„Tiesiogiai rinkdami merą, žmonės jaučiasi realiai įgyvendinantys savo rinkimų teisę, jie žino, jog, balsuodami už kandidatą, jie turi teisę rinktis, už juos nenusprendžia politinės partijos, sudariusios tam tikrus tarpusavio susitarimus. Manau, jog Konstitucijos pakeitimas yra aiškus ir tiesus kelias, išsaugojant tiesioginių merų rinkimų sistemą“, – teigė M. Sinkevičius.
Anksčiau merą rinkdavo taryba, bet dėl to per vieną kadenciją turėdavome daugiau nei vieną vadovą. Nukentėdavo atsakomybė, darbų tęstinumas. Tiesioginiai mero rinkimai yra ir savotiškas saugumas merui. Jeigu sugrįžtume atgal į buvusią merų rinkimų tvarką, tai būtų žingsnis atgal nuo demokratijos. Žmonės neturės jokios įtakos renkant merą ir nežinos, ką renka. Kažkas gali turėti vieną mažiausių gyventojų pasitikėjimą taryboje, tačiau jis gali tapti tarybos išrinktu meru. Tada ir prasideda prekyba įtaka, politiniai pažadai. Ar mums, bandantiems pretenduoti į demokratinę valstybę, to reikia?
Lazdijų lyderiai – vieningi
Lazdijų rajono savivaldybės merė Ausma Miškinienė, išrinkta per tiesioginius merų rinkimus, neabejoja tiesioginių rinkimų privalumais: „Tiesioginiai mero rinkimai yra labai gerai, nes žmonėms suteikiama sprendimo galimybė. Visų pirma, tiesiogiai išrinktam merui didinama atsakomybė, o kai didesnė atsakomybė, tikėtina, ir geresnis rezultatas. Antra, didina aktyvumą dalyvaujančiųjų rinkimuose, o daugiausia balsų surinkęs meras turės didesnes atsakomybes ir didesnius įsipareigojimus. Trečias pliusas – meras turi didesnį pasitikėjimą taryboje, todėl turi daugiau laiko, kantrybės ir valios spręsti įsisenėjusias problemas. Daugiau gali dirbti žmonėms ir mažiau laiko skirti politinėms intrigoms, koalicijos partnerių ir atskirų tarybos narių politiniams įtikinėjimams.“
Lazdijų rajono savivaldybės opozicijos lyderis, visuomeninio rinkimų komiteto „A. Margelio komanda „Pirmyn!“ narys, buvęs meras Artūras Margelis, rajono vadovu išrinktas ir pagal senąją rinkimų sistemą, ir tiesiogiai, pasisako už tiesioginius mero rinkimus.
„Tiesioginiai merų rinkimai yra protingas sprendimas. Galbūt šio klausimo iškėlimą organizavę konservatoriai apskaičiavo, kad tokiu būdu jie galėtų užimti daugiau merų pozicijų Lietuvoje, nors aš tuo labai abejoju. Panaikinus tiesioginius merų rinkimus, žmonės praras galimybę pasirinkti, o jie visada to norėjo“, – sakė A. Margelis.
Jei 2019-ųjų metų savivaldos rinkimai būtų vykę pagal senąją sistemą, tai sunku prognozuoti, ką taryba būtų išrinkusi Lazdijų rajono savivaldybės meru. Juo galėjo tapti trijų daugiausia balsų surinkusių politinių jėgų atstovai, priklausomai nuo jų tarpusavio susitarimų. Rinkėjų nuomonė dėl rajono vadovo, tokiu atveju, neturėtų reikšmės.
„Dzūkų žinių“ informacija