DŽ redakcijos nuomonė
Ir dar vienerios Baltijos kelio metinės. Be patoso, be mitingų, eitynių, gyvųjų grandinių. Lazdijuose tai tiesiog kuklus 32-ųjų šio unikalaus įvykio paminėjimas.
Pirmadienį Lazdijų krašto muziejuje vyko Baltijos kelio paminėjimui skirtas renginys, pritraukęs (ne)gausų būrelį žmonių, prisiminimais norėjusių nusikelti į tuos laikus ir troškusių pasidalinti savais išgyvenimais. Žiūrovus dainomis sveikino folkloro ansamblis „Riecimėlis“ kartu su III amžiaus universiteto moterų ansambliu. Pagrindiniu renginio akcentu tapo režisierių Audriaus Stonio bei Arūno Matelio 1990 metais sukurtas filmas „Baltijos kelias“.
Baltijos kelyje aktyviai dalyvavo ir Lazdijų krašto žmonės, tarp jų ir jaunimas. Laisvės troškimo vedini 1989 metų rugpjūčio 23 dieną jie rinkosi Vilniaus-Ukmergės plento 224–226 kilometre ir stovėjo 2 kilometrų magistralės atkarpoje. Baltijos kelio akcijoje iš viso dalyvavo apie 2000 Lazdijų rajono gyventojų.
Prieš 32-ejus metus rugpjūčio 23-ą septintą valandą vakaro akcijos dalyviai susikibo rankomis, suplevėsavo daugybė vėliavų, buvo uždegtos žvakutės stalinizmo aukoms atminti. Daugelis žmonių vežėsi koplytstulpius, paminklinius akmenis-atminimo ženklus. Juos statė tose atkarpose, kur stovėjo. Po susikabinimo akcijos daugelyje atkarpų vyko mitingai, buvo aukojamos šv. Mišios, degė laužai, buvo skaitomi Sąjūdžio Seimo sesijoje priimti dokumentai.
Vienas iš šio įvykio dalyvių, garbaus amžiaus sulaukęs Pranas Vasiliauskas, prisiminė, kokia euforija tuomet vyravo tarp stovinčiųjų gyvojoje grandinėje, kokia vienybė ir patriotiškumas buvo jaučiamas.
„Mes stovėjome tarp Vilniaus ir Ukmergės, į mums skirtą vietą atvykome autobusais ir savo „žiguliais“ bei „moskvičiais“, o viena jaunuolių pora iš Lazdijų atriedėjo senu motociklu. Buvo labai gera, dainavome liaudies ir patriotines dainas, dalinomės arbata ir sumuštiniais“, – pasakojo Pranas.
Jis sakė dabar labai pasigendąs tos vienybės ir geranoriško nusiteikimo vienas kito atžvilgiu.
„Tas stovėjimas Baltijos kelyje buvo tikra atgaiva sielai, jei reiktų vėl tai pakartoti, tikrai vėl stočiau į tą kelią, nors jau sveikata nelabai kokia. Šiandien mums vėl reikia tokios vienybės kaip tada. Ne tokios, kuri šūkauja prie Seimo ir mėto akmenis į pareigūnus. Pagalvoju, kad mes vėl galėtume susikibti rankomis ir stoti ginti mūsų valstybės sienos, per kurią Lukašenka stumia į Lietuvą nelegalus“, – svarstė Pranas.
Jo nuomone, reikia pakviesti visus Lietuvos žmones budėti prie Lietuvos–Baltarusijos sienos, kad per ją nepatektų nelegalai.
„Baltijos kelio ilgis buvo 650 kilometrų, o siena su Baltarusija šimtu kilometrų trumpesnė. Galėtume sudaryti grafiką, ir žmonės ten budėtų kartu su pasieniečiais, kad nelegalai nebūtų įleisti į Lietuvą“, – siūlė Pranas.
Baltijos kelias yra įrašytas į UNESCO tarptautinį registrą „Pasaulio atmintis“. Tai – trijų tautų – lietuvių, latvių ir estų – viešas manifestas dėl Laisvės.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /