Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Politika

Valdžia tinginiams siūlo „aukso amžių“ – už pašalpas nereiks atidirbti

„Manau, kad Vyriausybė daro klaidą, kad atleidžia „pašalpinius“ nuo pareigų. Tai žalinga praktika, kuri mums labai skaudžiai atsilieps“, — sakė R. Matusevičiūtė–Bražinskienė.

Tai, kad Lietuvoje yra šimtai tūkstančių žmonių, kurie neturi darbo ar tiesiog jo nenori, bet gauna socialines pašalpas, niekam nėra paslaptis. Iki šiol „pašalpiniai“ turėdavo už tuos pinigus atidirbti visuomenei naudingą darbą. Tačiau dabar Vyriausybė priėmė nutarimą, jog už pašalpas nebereiks atidirbti. Daugelis savivaldybių socialinės sferos darbuotojų, seniūnų, taip pat žmonių, turinčių nuolatinį darbą, bet gaunančių už jį minimalų atlyginimą, neigiamai vertina tokią tvarką. Jie įsitikinę, jog tokia tvarka veda į dar didesnę socialinę atskirtį, kai kurių asmenų grupių degradaciją ir provokuoja socialinę neteisybę.

Didėja socialinė atskirtis

Apie naująją tvarką kalbamės su Lazdijų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja Rima Šukiene.

– Kiek rajone šiuo metu yra asmenų, kurie gauna socialines pašalpas ir iki šiol turėdavo už jas atidirbti seniūnijose? Kokia yra šių pašalpų suma vienam asmeniui? Kokia bendra tokių pašalpų suma?
– Šiuo metu socialines pašalpas Lazdijų rajone gauna 1 366 asmenys. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos gautu raštu „Dėl visuomenei naudingos veiklos organizavimo koronaviruso (COVID-19) pandemijos metu“, ekstremalios situacijos metu visuomenei naudinga veikla neorganizuojama ir piniginės socialinės paramos gavėjai jos atlikimui nepasitelkiami. Vieno asmens piniginės socialinės pašalpos vidurkis yra 99,96 Eur per mėnesį. Bendra išmokama suma kas mėnesį kinta, atsižvelgiant į pašalpų gavėjų skaičių. 2021 m. liepos mėnesį socialinėms pašalpoms išmokėta 136543,31 Eur.

– Kuriose seniūnijose tokių asmenų yra daugiausia? 
– Daugiausia socialines pašalpas gaunančių asmenų yra Lazdijų miesto, Veisiejų, Lazdijų, Šventežerio ir Seirijų seniūnijose.

– Kiek dienų už šias pašalpas iki šiol turėdavo atidirbti pašalpų gavėjai?
– Vidutiniškai 1 asmuo, gaunantis 1 valstybės remiamų pajamų dydžio socialinę pašalpą, turėdavo atidirbti 40 val. per mėnesį.

– Kaip vertinate naują tvarką, kai už pašalpas nebus privaloma atidirbti?
– Teikdami pastabas ir pasiūlymus, įsakymo „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2012 m. gegužės 24 d. įsakymo Nr. A1-255 ,,Dėl Telkimo visuomenei naudingai veiklai atlikti tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo projektui  nepritarėme, kadangi, mūsų nuomone, Aprašo 7.1 ir 7.2 punktuose nurodytos visuomenei naudingos veiklos, t. y. aplinkos (teritorijų, skirtų visuomenės poreikiams) tvarkymas bei parkų, miškų, medelynų, želdinių, krūmų tvarkymas ir priežiūra, yra pagrindinės, kurioms pasitelkiami piniginę socialinę paramą gaunantys asmenys seniūnijose. Mūsų nuomone, asmenys gaunantys piniginę socialinę paramą, nedalyvaudami visuomenei naudingoje veikloje, praranda ne tik turimus darbo gebėjimus, motyvaciją grįžti į darbo rinką, socialinius įgūdžius, bet didėja socialinė atskirtis, kuri lemia žalingų įpročių ir priklausomybių plitimą, ypač kaimiškose savivaldybėse.

Skatina degradaciją

Kaip teigė Socialinės paramos ir sveikatos skyriaus vedėja, Seirijų seniūnija yra viena iš tų, kur yra daugiausia pašalpų gavėjų.
Šios seniūnijos seniūnė Rita Matusevičiūtė-Bražinskienė yra įsitikinusi, jog tie darbai, kuriuos iki šiol turėdavo dirbti pašalpas gaunantys žmonės, yra tam tikra pagarba valstybei, kuri tau duoda pinigus ir padeda išgyventi.
„Šių žmonių atliekami darbai yra naudingi ir jiems, ir mums. Jiems – išėjimas iš namų, apsirengimas, tam tikras pasitempimas, kai eini į darbą. Dabar visai neliks atsakomybės ir pareigos, viskas bus padėta ant lėkštutės. Tai skatina degradaciją – gauni pinigus ir sėdėk ramiai“, – sakė Seirijų seniūnė.
Jos nuomone, ta prievolė atidirbti už pašalpas buvo galimybė visiems susitelkti bendruomenės darbams, skatino bendrystę.
„Man labai gražiai pavadinti tie darbai – visuomenei naudingi darbai. Šiemet buvo sniego, tai paprašydavome nukasti sniegą, atnešti senai močiutei malkų, nupirkti maisto, o vasarą nupjauti vienišiems žmonėms žolę. Tie žmonės nesispyriodavo ir viską padarydavo“, – prisiminė seniūnė.

Atleidimas nuo pareigos pykdo visuomenę

Ji pripažino, jog visko būdavo, kartais pašalpų gavėjai išsisukinėdavo nuo tų darbų, pasiimdavo ligonlapius, bet tie, kurie dirbdavo normaliai, tai nevengdavo darbo. Žinoma, juos reikdavo prižiūrėti, kad būtų tinkamos formos, prie pavojingų darbų jų neprileisdavo, bet jų darbas buvo didelė paspirtis seniūnijai.
„Atleidimas nuo tos pareigos labai pykdo visuomenę. Paskaičiuokime, kokio dydžio yra pašalpos ir koks atlyginimų minimumas, kurį gauna dirbantys žmonės. Tie, kurie važiuoja į darbą, skaičiuoja degalus, maistą, kurį vežasi, skaičiuoja drabužius. Kai viską įvertini, tai dirbti visai neapsimoka. Mūsų seniūnijos darbuotojas ir sako, kodėl jis turi tiek vargti, būti atsakingas, geros formos, vairuoti mašiną, o jiems nieko nereikia – jie gali eiti dirbti, gali neiti, vis tiek pašalpas gaus. Jei ta pašalpa būtų 70–80 eurų, tai suprantu, kad galima tinginiauti ar eiti pas kaimyną talkininkauti, bet dabar ji siekia 211–243 eurus“, – kalbėjo Seirijų seniūnė.
Ji teigė, jog nerimą kelia auganti karta, kuri mato, kad galima nieko nedirbti ir gauti pašalpas. Ir taip planuoja savo gyvenimą.
„Manau, kad Vyriausybė daro klaidą, kad atleidžia „pašalpinius“ nuo pareigų. Tai žalinga praktika, kuri mums labai skaudžiai atsilieps“, – sakė R. Matusevičiūtė –Bražinskienė.

„Pašalpinių“ istorijos – skirtingos

Viena Noragėlių seniūnijos gyventoja pasidalijo savo liūdna patirtimi, kai ji bandė prikalbinti į talką du „pašalpinius“.
„Darbas nebuvo sunkus ir kvalifikacijos daug nereikėjo. Paprašiau dviejų vyriškių padirbėti. Tai jie man iškėlė savo sąlygas: duok jiems pusryčius, prie jų – dvi čierkas, kad darbas geriau eitų. Paskui pageidavo sočių pietų ir po 20 eurų už darbą. Jie sakė, kad kitaip jiems neapsimoka. Išsidirbinėja, kitaip nepasakysi. Keista, bet 5 ar 10 eurų jiems nieko verti“, – dalijosi savo įspūdžiais moteris.
Pašalpas gaunantis Seirijų gyventojas Rimas (pavardė redakcijai žinoma) pasakojo, jog visuomenei naudingų darbų jis nevengia.
„Kai tik seniūnė paprašo, visada stengiuosi padirbėti. Jei tau valdžia moka pinigus, būk padorus, atidirbk už juos, o ypač prasminga, kai dirbi tokį darbą, kurį pastebi ir pagiria kiti miestelio žmonės“, – sakė vyriškis.
Jis teigė, jog stengiasi prisidurti prie pašalpos, todėl su savo traktoriumi pavasarį ir rudenį uždarbiauja pas kaimynus ir stengiasi suderinti darbą seniūnijoje su uždarbiavimu pas žmones.
„Kai dabar nebus prievolės atidirbti už pašalpas, nemažai žmonių tikrai neateis dirbti, tačiau aš, kai tik galėsiu, stengsiuosi padėti seniūnijai, ateisiu padirbėti. Geriau jaučiuosi, kai žinau, jog ne už dyką valgau duoną“, – sakė Rimas.

„Dzūkų žinių“ informacija

1 COMMENTS

Komentuoti: Lazdijai Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: