Dzūkų žinios

Karalių didybę menanti Merkinė atgimsta naujam gyvenimui

Dalintis:
UAB „Merkinės muilo fabrikas“ vadovas Vytaras Radzevičius pristatė Merkinės dvarvietės atnaujinimo projektą. („BNS foto“ nuotrauka iš UAB „Merkinės muilo fabrikas“ archyvo.)

Rita Krušinskaitė

„Merkinę norime pozicionuoti kaip karalių miestą, istorinę ir dvasinę Dainavos širdį, nes taip ir yra“, – pristatydamas Merkinės dvarvietės atnaujinimo projektą kalbėjo žurnalistas, keliautojas bei UAB „Merkinės muilo fabrikas“ vadovas Vytaras Radzevičius.

XVII–XVIII a. Merkinė, buvęs ketvirtas didžiausias Lietuvos miestas po Vilniaus, Kauno ir Kėdainių, vėl žada tapti traukos centru, į kurį vilios ne tik graži gamta, bet ir kultūrinė, edukacinė veikla.

Tikimasi, kad UAB „Merkinės muilo fabrikas“ kartu su partneriais Lietuvoje ir Norvegijoje įgyvendinamas projektas „Vietos kultūros verslumo skatinimas – Merkinės dvarvietė“ padės atgaivinti Merkinės miestą ir apylinkes, pritaikant kūrybiškos vietokūros principus, gilinantis ir populiarinant didingą Merkinės istoriją bei unikalų kultūrinį krašto suverenitetą.

Projektas finansuojamas Islandijos, Lichtenšteino ir Norvegijos subsidijuoto Europos ekonominės erdvės finansinio mechanizmo lėšomis. Jam skirta kiek daugiau nei 850 tūkst. eurų. Dvarvietė išnuomota UAB „Merkinės muilo fabrikas“ 40 metų.

Projekto įgyvendinimo ašimi dvarvietė pasirinkta ir dėl įspūdingo nuo kalvos atsiveriančio vaizdo – Nemuno ir Merkio santakos bei į tolį nubėgančių žaliuojančių šilų, ir dėl jos istorijos. Per kelis šimtmečius Merkinės dvaras turėjo ne vieną savininką. LDK laikais ji priklausė valdžios elitui – Mykolui Glinskiui, Jurgiui Radvilai, Stanislovui Astikui, Bonai Sforcai, Mikalojui Radvilai, Vladislovui Vazai IV, Mykolui Kazimierui Pacui, Kazimierui Jonui Sapiegai ar Motiejui Oginskiui. Tai buvo miestelio „aukso amžius“.

XVIII amžiaus pabaigoje dvaro teritorijoje stovėjo aštuoniolika medinių pastatų, tačiau iki mūsų dienų neišliko nė vieno. Dabar čia yra du 1897 metais statyti raudonų plytų pastatai, kuriuose veikė muilo fabrikas, bei keletas medinių. Iki 2014 metų čia buvo įsikūrę Merkinės globos namai.

„Norisi, kad čia būtų ne tik patraukli vieta nakvynei ir maitinimui, bet ir vyktų kultūros renginiai, edukacinės programos. Planuojame, kad tai bus turizmo centras, iš kurio įdomiausias Dzūkijos vietas bus galima pasiekti dviračiais, baidarėmis. Turime unikalią idėją atgaivinti laivybą Nemunu. Būdama turtinga savo kraštovaizdžiu ir istoriniais paminklais, Merkinė turi ir kitą pranašumą – yra strategiškai puikioje vietoje. Ji lengvai pasiekiama iš Vilniaus ir Kauno, šalia populiariųjų Druskininkų bei netoli Lenkijos sienos“, – apie projektą pasakojo V. Radzevičius.

Varėnos rajono savivaldybės meras Algis Kašėta sakė neabejojantis, kad šis projektas bus pavadintas Merkinės sėkmės istorija, nes miestelis turi tvirtą ir stiprią bendruomenę, kuriai rūpi ne tik išsaugoti miesto istoriją ir paveldą, bet ir tai, kaip šis miestelis atrodys ateityje.

Rekonstruotuose ir atnaujintuose dvarvietės pastatuose planuojama įrengti piligrimų nakvynės vietas, įvairios paskirties kūrybines erdves, atgaivinti vietai istoriškai svarbius amatus, rengti dirbtuves, kuriose būtų dalijamasi verslo vystymo patirtimis, komercializuojamos kūrybinės mintys.

„Meno kūrėjai vietos žmonėms dažnai gali parodyti tai, ko vietiniai nepastebi, – vertingus dalykus, kurie tampa jų kasdienybės dalimi. Norime mokytis iš vietos amatininkų, kurti iš natūralių medžiagų, naudoti senąsias technologijas, o kartu rengti aukščiausio lygio kultūros renginius“, – apie planus Merkinės dvarvietėje įkurti meno rezidenciją kalbėjo daugybę parodų pasaulyje ir Lietuvoje surengusi tarpdisciplininio meno kūrėja Laura Garbštienė.

Projekto partneris, europietiško kino teatrų tinklas „Pasaka“, Merkinės žiūrovams ruošiasi parodyti Berlyno kino festivalyje „Sidabrinio lokio“ prizu apdovanotą garsaus norvegų režisieriaus Hanso Petterio Molando filmą „Vogti arklius“, kuris buvo filmuotas Merkinės apylinkėse.

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: