Dzūkų žinios

Lazdijų informacinis portalas, naujienos

Nuomonės

Populiarumo reitingų sensacija – antra prezidento G. Nausėdos vieta

Algimantas Mikelionis

Praėjusio šeštadienio „Lietuvos ryto“ laikraštyje paskelbti politikų, politinių partijų ir valstybės institucijų populiarumo reitingai. Tai bendrovės „Vilmorus“ spalio mėnesio 15–22 dienomis atlikta reprezentatyvi apklausa. Respondentams buvo užduoti keli klausimai. Į pirmą iš jų, „kurie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams?“ iki šiol, per visą G. Nausėdos prezidentavimo laiką, dar nepasitaikė atvejo, kad dauguma apklaustųjų neatsakytų, kad tai prezidentas. Bent taip buvo iki pat spalio mėnesį atliktos apklausos. Tik šį kartą įvyko tikra sensacija, nes pirmoje vietoje atsidūrė ne prezidentas G. Nausėda, o socdemų pirmininkė V. Blinkevičiūtė, savo partijai vadovaujanti iš Europos Parlamento. Ši politikė surinko 9,9 procento apklaustųjų balsų ir iš antros vietos, kurioje buvo atsidūrusi po šių metų rugsėjo 9–16 dienomis atliktos apklausos, pakilo į pirmą vietą. Prezidentas G. Nausėda iš pirmos vietos rugsėjo mėnesį, kai už jį pasisakė 9,5 procento respondentų, smuktelėjo į antrą vietą ir gavo 8,7 procento apklaustųjų balsų.
Kada paskutinį kartą prezidentas buvo vertinamas taip prastai, turbūt galvą pasukti turėtų ir piliečiai, besidomintys Lietuvos politiniu gyvenimu. Tai buvo šio amžiaus pradžioje (2004 metais), kai prezidentas buvo R. Paksas ir jo populiarumo reitingai buvo pasiekę nematytas mažumas, nes jam grėsė apkalta. Kai prezidentavo V. Adamkus ar D. Grybauskaitė, jie niekuomet neužleido pirmos vietos, kai respondentams reikėdavo atsakyti į klausimą, „kurie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams?“.
Kodėl nepraėjus nei pusei prezidento G. Nausėdos kadencijos jis atsidūrė antroje reitingų vietoje? Turbūt šiuo atveju nėra vieno tikslaus atsakymo. Bet labiausiai pastebimas prezidento blaškymasis, kai reikia pasisakyti svarbiausiais visuomenei klausimais ir atlikti konkrečius sprendimus. Dabar aktualiausios Lietuvos ne tik politinės padangės temos yra siaučianti koronaviruso pandemija, vakcinacija ir emigrantų krizė. Šiuo metu esančiai dešiniųjų Vyriausybei tenka labai sudėtingas uždavinys tvarkantis su aukščiau minėtomis problemomis. Prezidentūra ir pats prezidentas G. Nausėda labai mėtosi ir dėl savo palaikomų ryšių su Vyriausybe, ir dėl atstovavimo visos tautos ar jos grupių interesams. Kai palaikai ir pritari vienos pusės veiksmams, pasigirsta kritikos balsai, kad prezidentas yra šališkas. Ne ką geriau būna, kai prezidentas bando įtikti visiems ir būti visiems vienodai geras. Tuomet vis tiek kuri nors pusė lieka nepatenkinta. Kai iš visų pusių skamba kritika prezidentui G. Nausėdai, piliečiai nori nenori atkreipia į tai dėmesį ir tuomet visai nenuostabu, kad jo reitingai mažėja. Bet bus dar blogiau, jeigu prezidentūra ir pats prezidentas pradės skaudžiai reaguoti į tai ir imsis kokių nors populistinių žingsnių tam ištaisyti.
Šalyje liepsnojant keliems įtampos židiniams ir prezidentui iš pirmos vietos nukritus į antrą, jam pačiam liūdniausia turėtų būti ne dėl to, kad smuko jo populiarumo reitingas, o tai, jog pirmoje vietoje atsidūrė niekuo per daug neišsiskirianti europarlamentarė V. Blinkevičiūtė, kuri socdemams vadovauja iš Briuselio. Žinoma, kai nesi Lietuvos vykdomojoje valdžioje, labai lengva kritikuoti dešiniuosius, kurie susidūrė su tikrai nelengvomis problemomis ir turi jas spręsti. Tas pats liečia ir socialdemokratų partiją, kuri atsidūrė politinių partijų reitingo pirmoje vietoje. Jeigu kritikuojant dešiniųjų Vyriausybę tam randama tvirtų ir pagrįstų argumentų, tai vertinant socdemų darbą opozicijoje, vargu, ar ką nors konkretaus galima apie šią politinę jėgą pasakyti. Tad galima teigti, kad Lietuvos politikoje šiuo metu geriausiai vertinami yra tie, kurie nieko neveikia arba stengiasi veiklą imituoti.
Tad ponia Vilija tiesiog nieko per daug aštriai nepuldama ir net nekritikuodama pasinaudojo esama padėtimi ir bando kažką aptakiai pasakyti. Ji nieko per daug aiškaus nepasako, bet apsiriboja tokiomis bendromis frazėmis, kurios reiškia susirūpinimą esančia padėtimi, ragina spręsti problemas ar tiesiog gerai išdiskutuoti ir pasverti priimamus sprendimus. Keisčiausia, kad kai kuriems žmonėms tokios abstrakčios frazės patinka žymiai labiau nei šiuo metu itin reikalinga ryžtinga politika ir laiku priimami griežti sprendimai.

LEAVE A RESPONSE

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

%d bloggers like this: