„Sieksime, kad Lazdijų ligoninėje išliktų visi iki šiol veikiantys skyriai“?

Sveikatos apsaugos ministerija 28 savivaldybių gydymo įstaigoms parengė šventinę „dovanėlę“ – sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos projektą. Jame numatyta mažinti aktyvaus gydymo lovų skaičių, integruoti greitosios pagalbos sistemą, sutartimis skatinti gydymo įstaigų bendradarbiavimą.

Pagal ministerijos parengtą modelį iki 2030 metų reikėtų mažinti apie pusantro tūkstančio aktyvaus gydymo lovų nuo dabar esamų daugiau kaip 16 tūkstančių. Todėl siūloma mažinti rajoninių ligoninių teikiamų paslaugų apimtis, ligonines sujungti su pirminės sveikatos priežiūros centrais, o ligonius iš regionų siųsti gydytis į didžiųjų miestų ligonines. Šią reformą Vyriausybė tikisi baigti įgyvendinti per kadenciją.

Buvęs ministras siūlo neskubėti

Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys pranešė, jog, nors reformos investicijoms yra suplanuota 800 mln. eurų, jis netvirtins projektų tik tam, kad pinigai būtų įsisavinti. Jis pabrėžė, kad finansavimo pirmiausia gali tikėtis tos savivaldybės, kurios pirmos įsijungs į reformą.

Šį projektą kritikuoja buvęs ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos savivaldybių asociacijos vadovai, taip pat daugelio savivaldybių merai, ligoninių vadovai, pertvarkai nepritaria ir Lazdijų rajono savivaldybės bei Lazdijų ligoninės vadovai.

Buvęs sveikatos apsaugos ministras, opozicinių „valstiečių“ atstovas A. Veryga sako, kad dabartinė ministerijos vadovybė „sumovė“ planuojamą ligoninių pertvarką. Jis pasiūlė Sveikatos apsaugos ministerijai atidėti planus reformuoti gydymo įstaigų tinklą.

„Jeigu nuoširdžiai, aš manau, kad ministerija jau sumovė tą reformą. Tiesą sakant, aš netikiu, kad ji ką nors padarys, ir aš jiems siūlyčiau ją padėti į šoną“, – sakė A. Veryga.

Pasak jo, dabartinė Vyriausybė galėtų reformuoti tas sritis, dėl pokyčių kuriose medikų bendruomenė sutaria, tai yra greitąją medicinos pagalbą ir slaugą bei globą.

„Jeigu jie bent šitą sugebėtų padaryti, kur nėra kažkokios didelės priešpriešos, būtų labai neblogai“, – tvirtino eksministras. „Dabar jie užsiciklino ant tų ligoninių ir su savo negebėjimu paaiškinti, ką jie nori padaryti, sukėlė bangą protestų, nors iš esmės projektų dar nėra“, – pridūrė jis.

Žadėjo nepataikauti ministerijai

„Dzūkų žinios“ pasidomėjo, kaip merė Ausma Miškinienė vertina šią reformą ir kaip ketina reaguoti į Sveikatos apsaugos ministerijos siūlymus dėl sveikatos priežiūros įstaigų pertvarkos, kokią mato Lazdijų ligoninės ateitį.

– Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) rengia sveikatos priežiūros įstaigų reformą, į kurią patenka ir Lazdijų ligoninė. Kaip vertinate šią reformą, ar ji naudinga Lazdijams?

– Reformą vertinu neigiamai. Ji akivaizdžiai skubota, jos galutiniai tikslai nėra aiškūs, o būtini jai įgyvendinti teisinės bazės pokyčiai nepriimti. Jau nekalbu apie tai, kad laikas minėtai reformai yra itin nepalankus. Jau antrus metus dėl COVID-19 pandemijos visa sveikatos priežiūros sistema yra išbalansuota, medikai ir kiti darbuotojai dirba padidintu krūviu, rizikingomis sąlygomis, gaudami kuklius atlyginimus ir lyg maža to, dar turi dirbti jausdami nuolatinį nerimą dėl ateities. Neabejoju, kad  ne tik mano, bet ir visų Lazdijų rajono gyventojų pagrindinis tikslas, kad VšĮ „Lazdijų ligoninė“ išliktų ir gyventojai būtinas sveikatos priežiūros paslaugas galėtų gauti kokybiškas, kuo arčiau namų ir nedelsiant. Įgyvendinus siūlomą reformą, šie tikslai nebūtų pasiekti, dėl to drąsiai galiu teigti, kad ši reforma nėra naudinga nei Lazdijų rajono gyventojams, nei svečiams.

– Iki gruodžio 10 d. 28 savivaldybės SAM turi pateikti savo variantus, kaip bus vykdoma reforma. Kokį variantą pasirinko Lazdijai? Ar bus jungiama PSPC ir ligoninė, paliekant joje tik slaugos funkcijas, ar bus siekiama išlaikyti ligoninėje kuo daugiau paslaugų?

– VšĮ „Lazdijų ligoninė“ turi išlikti savarankiškas atskiras juridinis vienetas ir teikti gyventojams tas sveikatos priežiūros paslaugas, kurias teikia iki šiol. Negana to, matome galimybes teikti dar daugiau paslaugų. Šio tikslo sieksime, sutinkame ir matome naudą sutartiniame bendradarbiavime, ne formaliame jungime ir reformavime.

– Kokią matote Lazdijų ligoninės perspektyvą?
– Tikiu, kad viskas bus gerai. Vis dėlto tai, kaip pastaraisiais mėnesiais elgiasi Sveikatos apsaugos ministerijos vadovai, iš tiesų neramina ir įpareigoja visus 25 tarybos narius, visas pirminės sveikatos priežiūros įstaigas ir jų vadovus telktis tam, kad VšĮ „Lazdijų ligoninė“ išliktų su ne mažesniu paslaugų spektru, kurias teiktų ne lėčiau ir ne mažiau kokybiškai nei iki šiol.

– Ar Lazdijams priimtina, kad ligoninė sutartis sudarytų su Kauno teritorine ligonių kasa, ar išlaikytų sutartis su Vilniaus TLG ?

– Regiono savivaldybių vieningumas ir susitelkimas labai svarbus, siekiant bendrų tikslų. Kalbant apie šią situaciją, iki šiol visos 5 regiono savivaldybės (Lazdijų r., Alytaus mst., Alytaus r., Druskininkų ir Varėnos r.) priklausė Vilniaus teritorinei ligonių kasai. Dabar siūloma Lazdijų ir Alytaus rajonų savivaldybes priskirti Kauno teritorinei ligonių kasai. Koks tikrasis tokio skaidymo tikslas, taip ir nepasakoma. Juk kiekvienas gyventojas, gavęs gydytojo siuntimą, turi teisę laisvai pasirinkti, kuriame mieste ir kurioje sveikatos priežiūros įstaigoje konsultuosis ar gydysis. Apmokėjimą už suteiktas paslaugas koordinuoti atitinkamoms įstaigoms esamomis aplinkybėmis tikrai nėra sudėtinga. Juk Lietuvoje Valstybinė teritorinė ligonių kasa yra viena ir galima jos atskirų padalinių tarpusavio konkurencija negali apsunkinti ir neigiamai paveikti sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų darbo. 

– Kokie skyriai po reformos turėtų likti Lazdijų ligoninėje?

– Siekiame ir sieksime, kad Lazdijų ligoninėje išliktų visi iki šiol veikiantys skyriai. 

– Kokios būtų pasekmės, jei Lazdijai atsisakytų dalyvauti šioje reformoje?

– Nereaguoti į LR sveikatos apsaugos ministerijos bei Vyriausybės pavedimus sveikatos priežiūros srityje negalime. Reaguoti turime ir reaguojame, tačiau ne pataikaudami, o atstovaudami rajono gyventojų lūkesčiams ir siekdami maksimalios naudos rajono gyventojams ir geriausių sąlygų VšĮ „Lazdijų ligoninė“ ir pirminės sveikatos priežiūros įstaigose dirbantiems darbuotojams.

Ligoninė nebegydo vaikų

Nors merė dievagojasi, jog sieks išsaugoti visas Lazdijų ligoninėje teikiamas paslaugas, tačiau realybė yra šiek tiek kitokia. Lazdijų ligoninė, žinoma, su rajono valdžios palaiminimu, šią vasarą kreipėsi į Valstybinę akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybą, prašydama beveik metams sustabdyti vaikų gydymo paslaugos teikimą Lazdijų ligoninėje.

Tai reiškia, kad iki ateinančių metų vasaros pabaigos Lazdijų ligoninėje nebus gydomi vaikai, jie turės ieškoti medikų pagalbos Alytuje ar kitų miestų ligoninėse. Akivaizdu, jog šis veiksmas yra tiesus žingsnis į ligoninės paslaugų mažinimą.

Tarybos narys, buvęs meras Artūras Margelis įsitikinęs, jog licencijos sustabdymas metams yra beveik tas pat, kas poskyrio uždarymas ir savavališkas patvirtintos ligoninės struktūros pakeitimas.

„Tarybos nariai apie tai nieko nežinojo, šis klausimas taryboje nebuvo svarstomas ir ligoninės struktūra nėra pakeista. Yra patvirtinti ligoninės įstatai, kuriuose numatyta struktūra su Vaikų ligų skyriumi. Skyriaus uždarymas yra akivaizdi savivalė. Merė neturėjo teisės leisti metams atsisakyti šios paslaugos“, – piktinosi A. Margelis.

Kitas tarybos narys Gintautas Salatka įsitikinęs, jog prašymas sustabdyti vaikų poskyrio teikiamų paslaugų licenciją metams reiškia, jog realiai šios paslaugos Lazdijų ligoninėje nebelieka.

„Tai labai liūdna situacija. Sustabdžius licencijos galiojimą, Lazdijų ligoninė nebegaus pinigų iš Ligonių kasų už šias paslaugas. Kita vertus, kalbos, kad po metų Vaikų ligų poskyris gali būti atidarytas, neturi realaus pagrindo. Kaip iš naujo surinksi personalą Vaikų ligų poskyriui, kai visi medikai žino apie nestabilumą Lazdijų ligoninėje, apie rajono valdžios strategijos neturėjimą ligoninės veiklos klausimu?“ – tvirtina jis.

Neleido dirbti „Kataraktai“

Kitas faktas, neleidžiantis tikėti tuo, jog merė nori naudos rajono gyventojams ir rūpinasi, kad šie gautų rajone kuo daugiau medicinos paslaugų, yra liūdna istorija su lenkų kapitalo akių gydymo bendrove „Katarakta“.

Penkerius metus sėkmingai Lazdijų ligoninėje dirbę lenkų medikai, atlikę modernias akių operacijas, iš Lazdijų buvo išprašyti – ligoninė nenorėjo pratęsti operacinės nuomos sutarties, o rajono vadovai nesugebėjo išsaugoti šios Lazdijų krašto žmonėms labai reikalingos paslaugos.

Bet Druskininkų valdžia „Kataraktą“ priėmė ištiestomis rankomis ir suteikė bendrovei patalpas Druskininkų ligoninėje. Dabar mūsų rajono žmonės operuotis važiuoja į Druskininkus.

„Dzūkų žinių“ informacija