Esant nepakankamam imunizuotų (pasiskiepijusių ir persirgusių) gyventojų skaičiui ir nepalankiai epidemiologinei situacijai šalyje, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad labai svarbu susirgusiems asmenims laikytis nustatytų izoliacijos taisyklių. Viena iš pagrindinių taisyklių – ligonis turi būti izoliuotas nuo kitų šeimos narių.
Kai šeimoje kažkas suserga COVID-19, kiti šeimos nariai paprastai yra laikomi sąlytį turėjusiais ir pagal nustatytas taisykles privalo izoliuotis. Primename, kad izoliuotis privalo tik tie asmenys, kurie nepasiskiepiję arba pasiskiepiję daugiau nei prieš 120 dienų ir jeigu jie nėra paskiepyti sustiprinančiąja vakcinos doze. Pasiskiepiję asmenys turi du pasirinkimus – izoliuotis 10 dienų arba iki neigiamo PGR tyrimo, kuris turi būti atliktas ne anksčiau kaip 3 dieną po sąlyčio, rezultato gavimo.
Izoliacija paskiepytiems ir persirgusiems asmenims po sąlyčio su užsikrėtusiuoju netaikoma, jei:
• nuo teigiamo SARS-CoV-2 PGR / antigeno testo yra praėję ne daugiau negu 210 dienų;
• asmuo turi teigiamą serologinio (antikūnų) testo atsakymą (kuris galioja 60 d. nuo jo atlikimo) – negalioja paskiepytiems asmenims;
• asmuo paskiepytas pagal visą vakcinacijos schemą ir nuo paskutinio skiepo praėjo ne daugiau kaip 120 dienų (netaikoma pagal visą skiepijimo schemą paskiepytiems asmenims iki 18 metų);
• asmuo paskiepytas sustiprinančiąja vakcina. Laikoma, kad asmuo buvo paskiepytas sustiprinančiąja doze ir tais atvejais, kai asmuo paskiepytas pagal pilną COVID-19 vakcinos charakteristikų santraukoje nurodytą skiepijimo schemą ir persirgęs COVID-19 liga (koronaviruso infekcija), kai ji patvirtinta teigiamu laboratorinio SARS-CoV-2 PGR tyrimo rezultatu (nepriklausomai nuo persirgimo ir skiepijimo (ar vakcinos dozių ir persirgimo) eiliškumo).
Nepaisant to, kad paskiepyti ar persirgę šeimos nariai nesiizoliuoja, t. y. jie ir toliau gali vykti į darbą, ugdymo įstaigas ir pan., COVID-19 užsikrėtęs šeimos narys turi laikytis izoliacijos namuose taisyklių ir nekontaktuoti su likusiais šeimos nariais.
Pastaruoju metu daug kalbama apie išimtis, kurios suteikiamos paskiepytiems ir persirgusiems asmenims. Tačiau pabrėžiame, kad izoliacijos išimtis taikoma tik sąlytį turėjusiems asmenims, t. y. nesergantiems šeimos nariams – jie gali nesiizoliuoti, jeigu atitinka išimčiai keliamus reikalavimus. Tačiau COVID-19 užsikrėtusiems asmenims jokios išimtys nėra taikomos – jie privalo laikytis gydytojo nurodymų ir izoliuotis tiek, kiek nurodė gydytojas. „Izoliuotis“ reiškia ne tik neiti į darbą ar mokyklą, bet ir izoliuotis nuo savo šeimos narių, net jeigu jie ir yra paskiepyti ar persirgę.
Jeigu įmanoma, COVID-19 sergantis asmuo turi būti izoliuotas atskirame bute ar name ar gerai izoliuotame kitame individualaus buto/namo aukšte ar kito tipo izoliuotose gyvenamose patalpose su atskiru sanitariniu mazgu.
Jeigu tokios galimybės nėra, o šeimos nariai, kurie gyveno kartu iki diagnozės nustatymo, sutinka, ligonis gali būti izoliuotas atskirame gerai vėdinamame kambaryje (t. y. su atidaromais langais ir sandariai uždaromomis durimis). Tokiu atveju ligonis turi apriboti judėjimą namuose ir sumažinti dalijimąsi bendra erdve, būdamas bendrose erdvėse visada dėvėti nosį ir burną dengiančią apsaugos priemonę.
Nors su virusu gyvename jau tikrai ilgai, pastaruoju metu atrodo, kad šiek tiek primiršome, kaip saugotis. Taisyklingas kaukių dėvėjimas, rankų higiena, atstumo laikymasis, kosėjimo ir čiaudėjimo etiketas yra pagrindinės taisyklės, kurių turime laikytis, siekdami apsisaugoti patys ir apsaugoti kitus. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras rekomenduoja sumažinti kontaktus, vengti nebūtinų apsilankymų vietose, kur susitinkama su žmonėmis, su kuriais įprastai nebendraujama, na ir, žinoma, pasiskiepyti.