Šiandien, naujųjų metų sausio šeštąją, baigiasi šventinis maratonas, prasidėjęs šv. Kūčių vakariene ir šv. Kalėdomis. Siautulį ir pokštus simboliškai baigsime Trijų karalių švente. Kai kas per šias šventes šauniai pailsėjo, kai kas aplankė senokai matytus artimuosius, gimines, draugus, o kai kas taip nuoširdžiai prisėdo prie stalo ir prisiragavo valgių ir gėrimų, kad nereikia nė svarstyklių, kurios parodytų kelis priaugtus kilogramus, o pakanka vien per kelias skyles atlaisvinto diržo, kuris byloja už save. Bet kaip sakoma: šventės, šventės ir po švenčių. Tokią simbolinę Trijų karalių dieną siūlau žvilgtelėti į kelis pačius svarbiausius praėjusių 2021-ųjų Lazdijų rajono politinius įvykius.
Verta išskirti du įvykius: abu įvykiai buvo rajono politinio gyvenimo pasekmė.
Kalbant apie Lazdijų rajono politiką, šie metai buvo tikrai neramūs ir netgi audringi. Pirmiausia žlugo Lazdijų rajoną valdanti koalicija, kurią sudarė „valstiečiai“ ir konservatoriai bei keli smulkūs jų palydovai. Politika yra politika ir iš pirmo žvilgsnio lyg ir nieko ypatingo nenutiko, bet žinant visą šio įvykio kontekstą stebėtojų ir pačių politikų burnoje liko blogas skonis iki šiol. Juk kaip gražiai viskas prasidėjo! „Valstiečiai“ ir konservatoriai susivienijo prieš priešą Nr. 1 – A. Margelį. O jau laimėjus rinkimus koalicija krykštavo lyg maži vaikai karštą vasaros dieną Palangos paplūdimyje! Bet pamažu, po truputį pradėjo girdėtis, kad Lazdijų rajono savivaldybėje tarp „valstiečių“ ir konservatorių toli gražu ne viskas taip puiku ir nuostabu, kaip buvo bandoma parodyti. Iš pradžių pagrindiniai valdančiosios koalicijos politikai spaudoje ėmė teigti, kad viskas tarp jų yra labai gerai, o jeigu laikraštyje pasirodydavo publikacija, viešinanti, kad įtampa tarp koalicijos partnerių dar labiau auga, tuomet kaltas likdavo taip rašantis, o ne besibarantys politikai. Bet laikas visuomet parodo, kas buvo teisus, o kas ne… Ir valdančioji koalicija griuvo su didžiausiu trenksmu. Jau nebėra prasmės gilintis, kas dėl to kaltas daugiau ar mažiau, bet aišku viena, kad abi pusės nebuvo be nuodėmių.
Ir laimėjusiųjų šiuo atveju neliko: konservatoriai pasitraukė iš valdžios, o „valstiečiai“ pasiliko valdančioje mažumoje. Metų pabaigoje vykusiame tarybos posėdyje valdantieji „valstiečiai“ norėjo priimti tris svarbius sprendimus ir liko it musę kandę – konservatoriai ir visuomeninis judėjimas „Pirmyn! Kartu mes galim“ susivieniję visus tris klausimus blokavo. Lazdijų „valstiečiams“ teliko vienintelis būdas atgauti valdžią – pervilioti kokį nors politiką. Ilgai laukti neteko ir visuomeninio judėjimo „Pirmyn! Kartu mes galim“ atstovė Č. Šmulkštienė atsidūrė „valstiečių“ gretose.
Antras itin svarbus įvykis buvo visų rajono tarybos narių „valstiečių“ perbėgimas į S. Skvernelio politinį judėjimą „Vardan tos“. Kartu su Lazdijų rajono savivaldybės mere A. Miškiniene ir Lazdijų „valstiečių“ pirmininku B. Rūtelioniu patraukė praktiškai visi „valstiečiai“ ir iš „žaliųjų valstiečių“ mūsų rajone nekas ir liko. Toliaregiškas ponios Ausmos žingsnis turėtų duoti politinių dividendų ateityje per 2023 metų savivaldos ir merų rinkimus bei per 2024 metų Seimo rinkimus. Reikia pastebėti, kad politiniame judėjime „Vardan tos“ atsidūrė visi intelektualiausieji (su mažomis išimtimis) buvę „valstiečių“ politikai. O po tokio „valstiečių“ „išsigryninimo“, pasak jų vado R. Karbauskio, aišku, kad pono Ramūno partijoje visi liko gryni šaltą žiemą.