Rita Krušinskaitė
Pirmą kartą Lietuvoje vykęs 18-asis pasaulio poledinės žūklės čempionatas Lietuvai buvo ypač sėkmingas. Įsitaisę ant Rėkyvos ežero ledo mūsų žvejai, sugavę 60,87 kg žuvies ir surinkę 27 baudos balus, pelnė auksą.
Tai jau antras Lietuvos rinktinės auksas, pirmą kartą aukso medalius Lietuvos rinktinė iškovojo 2019 metais Bulgarijoje.
Šį kartą čempionės vardą iškovojusi mūsų komanda įveikė baltarusius ir ukrainiečius, taip pat pelniusius apdovanojimus. Baltarusiams, sugavusiems 61,52 kg žuvies, tačiau gavusiems 27 baudos balus, atiteko sidabras, ukrainiečiams – bronza. Jie sugavo 56,15 kg žuvies ir surinko 36 baudos balus.
Lietuvos rinktinė, į kurios sudėtį įėjo alytiškis Modestas Atmanavičius, Deividas Račkauskas, Artūras Skvirba, Arūnas Koska ir Leonas Mindaugas, tapo pasaulio čempionais.
Asmeninės įskaitos penketuką sudarė baltarusis Aleksejus Judzenkovas, sugavęs 15,85 kg žuvies ir gavęs 2 baudos balus, po jo rikiavosi ukrainietis Pavlo Chvasa (13,17 kg ir 4 baudos balai), D. Račkauskas (13,12 kg ir 4 baudos balai), A. Skvirba (12,42 kg ir 4 baudos balai) ir M. Atmanavičius (10,65 kg ir 4 baudos balai). A. Koska užėmė 11-ą vietą (12,75 kg ir 6 baudos balai), o L. Mindaugas buvo 14-as (11,94 kg ir 7 baudos balai). Čempionate dalyvavo 62 žvejai iš 12 valstybių.
Apie vykusį čempionatą ir ne tik jį „Dainavos žodžio“ skaitytojams pasakoja aukso medalio laimėtojas M. Atmanavičius.
„Pasaulio poledinės žūklės čempionate dalyvauju trečią kartą. Pirmą kartą dalyvavau Ukrainoje, kur mūsų rinktinė liko antra. Kitą kartą Latvijoje vykusiame čempionate užėmėme ketvirtą vietą“, – sakė M. Atmanavičius, pirmąją savo žuvį pagavęs būdamas vos trejų metų.
Žvejys pasakojo, kad norint patekti į rinktinę, reikia praeiti atranką. Pagrindiniai atrankos kriterijai – rezultatai Lietuvos poledinės žūklės čempionate, kuris, priklausomai nuo oro sąlygų, vyksta 3–4 kartus per žiemą. Tada, susumavus asmeninius rezultatus, geriausi žvejai įrašomi į nacionalinės rinktinės sudėtį.
Anot M. Atmanavičiaus, čempionatas vyksta tokiu principu – po vieną dalyvį iš kiekvienos komandos paskiriama į tam tikrą žvejybos zoną. Kuriam komandos nariui eiti į kurią zoną, išsiaiškinama burtų keliu. Rezultatai skaičiuojami ir komandinėje, ir asmeninėje įskaitose.
„Šiame čempionate pagrindinės žuvys buvo 17–22 centimetrų kuojos. Nors jos ir mažos, tačiau kibimas buvo nerealus, gal net geriausias per visą čempionatų istoriją. Per 3 valandas žvejui pavykdavo sugauti 6–7 kg žuvies. Čempionatas buvo labai azartiškas – leidi ir trauki, leidi ir trauki sprindinukes kuojas.
Kalbėjausi su kitų valstybių rinktinių nariais, visiems patiko žvejyba Lietuvoje. Jie tikino, jog jų šalyse nėra tokio žuvingo vandens telkinio, kuriame taip kibtų žuvys. Rėkyvos ežeras garsėja ne jame esančių žuvų dydžiu, bet kiekiais, todėl labiau verta buvo per pora minučių sugauti keliolika žuvyčių nei per ilgesnį laiką dvi po 200 g sveriančias žuvis“, – pasakojo alytiškis.
Pomėgį žvejybai M. Atmanavičius tikina paveldėjęs iš senelio ir tėvo, kurie jį žvejoti vesdavosi nuo mažų dienų. Per prabėgusius metus alytiškis yra pagavęs įspūdingų laimikių, tačiau jais nesipuikuoja. „Mano pats didžiausias laimikis – žmona Eglė, sūnus Tauras ir praėjusią savaitę gimusi dukra, kuriai dar renkame vardą“, – tvirtino aukso medalio laimėtojas, pasidžiaugęs, jog jo reikalas sugauti žuvį, o patiekalus ruošia žmona.
M. Atmanavičius apgailestauja, kad pastaruoju metu vaikų ir paauglių žvejyba beveik nedomina. Jo atmintyje išlikę prisiminimai, kai visas kiemo draugų būrys eidavo žvejoti į Nemuną ir netgi varžybas surengdavo. Dabar esą šį smagų užsiėmimą pakeitė išmaniosios technologijos, todėl tėvai žvejai turėtų labiau motyvuoti savo atžalas.
M. Atmanavičius dirba Kauno gatvėje esančioje žūklės prekių parduotuvėje „Žvejo pasaulis“, kurioje veikia jo trofėjų ekspozicija ir čia galima pamatyti pasaulio čempiono taurę, aukso medalį. Tie, kurie mėgsta žvejoti, su pasaulio čempionu gali susitikti jo kanale Youtube „Modestas žuvauja“ ir sužinoti įvairių naudingų patarimų.