Sveikatos apsaugos ministerija atmetė šias fantazijas
Nors jau senokai kalbama apie sveikatos priežiūros įstaigų reformą, tačiau realiai ji labai lėtai juda į priekį. Savivaldybėms reikėjo apsispręsti, kokį reformos modelį pasirinkti – struktūrinį ar tinklinį. Svarbiausia sąlyga, jog vykdant reformą būtų užtikrintas 15 rūšių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas.
Lazdijų ligoninės vyriausiojo gydytojo pareigas einantis Vladimiras Jelisejevas pasakojo, jog renkantis struktūrinį modelį, reiktų sujungti visas rajone veikiančias gydymo ir su sveikatos priežiūra susijusias įstaigas po vienu stogu ir įsteigti Bendruomenės sveikatos centrą.
„Ten nėra nurodyta, kad reikia turėti chirurginį skyrių, kad reikia turėti reanimaciją, jei po vienu stogu visus sujungi, prarandi chirurginį skyrių, prarandi reanimaciją. Jei bus norima didinti paslaugų apimtis, neaišku, ar bus už tai sumokėta. Reforma iš vienos pusės eina vienokia žodine kalba, o įstatyminiai aktai eina šone“, – kalbėjo V. Jelisejevas.
Lazdijai pasirinko tinklinį modelį, kai visi šeimos centrai, kitos sveikatos priežiūros įstaigos su ligonine sudaro sutartis, užtikrinančias visų 15 paslaugų teikimą.
Norint, kad šios paslaugos būtų tinkamai teikiamos, būtinos didelės investicijos, kurios turėtų pasiekti rajonus, dalyvaujančius reformoje.
Pagal Lazdijų rajono savivaldybės svajones, pasirinkus tinklinį metodą, su ligonine sutartis sudarytų visos rajone veikiančios privačios sveikatos priežiūros įstaigos, viešosios įstaigos, taip pat Visuomenės sveikatos biuras bei Socialinių paslaugų centras.
Savivaldybė šiai reformai iš ministerijos norėtų gauti 11 mln. 421 tūkst. eurų. Iš tų pinigų infrastruktūrai būtų skirta 7 mln. 432 tūkst. eurų, įrangai – 3,311 mln. eurų, specialistų mokymui ir pritraukimui – 677 tūkst. eurų.
Didžioji dalis prašomų pinigų – apie 7 mln. eurų – atitektų Lazdijų ligoninei.
„Dėl reformos yra daug klaustukų, ministerija dalinasi į dvi dalis – mentalinę, kuri moderuoja šį projektą, ir vykdomąją. Vykdomoji dalis, kuriai atstovauja viceministrė, sako, kad nereikia tų rajono ligoninių, jų iki 2025 metų turi nelikti. O iki 2028 metų, pagal ją, mes turime turėti tik 5 didžiausias ligonines Lietuvoje. Žinoma, tai visiška nesąmonė, reikia tikėtis, kad bus rinkimai ir politikai šioje vietoje paspaus stabdį“, – kalbėjo V. Jelisejevas.
Ligoninės vadovas teigė, jog ministerija deklaruoja, kad įkainiai, pagal kuriuos dirba ligoninė, nebus mažinami, bet reforma tam daroma, kad kaina būtų mažinama, nes, anot kai kurių politikų, dabar pacientus gydyti per brangu.
„Įstatyminiai aktai, susiję su reforma, dar nepriimti, bet priimti sprendimai dėl ligoninių akreditacijos. Jei nori turėti reanimaciją, turi turėti gausybę įvairios įrangos, reikalavimai akivaizdžiai pertekliniai, panašu, kad tai daroma tam, jog užsidarytų rajoninės ligoninės. Dabar dar nėra tų reformai skirtų pinigų, nežinia, kas reglamentuoja tų pinigų atėjimą, viskas šakėm per vandenį, niekas nežino, kokia forma tie pinigai ateis – paskolų ar subsidijų, fondų. Principas toks: jei jūs susimažinsite, tai gausite pinigų, jei nesimažinate, tai pinigų negaunate. Mūsų ligoninė dirba nenuostolingai, mes tikrai nemažinsime paslaugų apimties“, – kalbėjo V. Jelisejevas.
Laikinasis ligoninės vadovas pripažino, jog tie pinigai, kurių prašoma iš ministerijos, turėtų būti ligoninės vizijai įgyvendinti.
„Ta vizija tokia – išlaikyti ligoninėje visas ir plius dar teikti visuomenei daugiau paslaugų. Pasipildyti gydytojų ir slaugytojų gretas naujais specialistais, maksimaliai išplėsti Priėmimo skyrių, atnaujinti medicinos įrangą“, – sakė V. Jelisejevas.
P. S. Redakcijos duomenimis, Sveikatos apsaugos ministerija atmetė šias Lazdijų fantazijas. Iki balandžio 8 dienos savivaldybė turi pateikti naują dokumentą ministerijai.
„Dzūkų žinių“ informacija