Rita Krušinskaitė
Ne vienerius metus besitęsiantis stumbrų iškėlimo iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų į Varėnos rajono šilus projektas juda finišo link. Čia jau vaikštinėja pirmoji stumbrė. Per artimiausius metus Dzūkijoje bus apgyvendinti 25 stumbrai.
Į Dzūkijos nacionaliniame parke esantį Stėgalių gamtinį kompleksą sėkmingai perkelta pirmoji stumbrė. Gyvūnui uždėtas antkaklis su siųstuvu, kad jį būtų galima stebėti.
Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) direktoriaus Alberto Stanislovaičio teigimu, aptvaras Dzūkijos nacionaliniame parke – gana didelis, beveik 100 hektarų. Tad iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų perkelti stumbrai čia turėtų jaustis gerai bei suformuoti naują bandą. Vėliau juos planuojama paleisti į laisvę. Tikimasi, kad perkeltieji stumbrai jungsis su Lenkijos Belovežo stumbrų ir kitomis netoliese esančiomis populiacijomis.
Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybino gamtinio rezervato direktorius Eimutis Gudelevičius „Dainavos žodžiui“ pasakojo, jog Dzūkijos nacionaliniame parke bus įrengti trys skirtingo dydžio aptvarai. Viename jų karantinuosis tik atvežti iš Vidurio Lietuvos stumbrai, didesniame bus formuojamos motininės bandos, kurias paskui jau bus galima išleisti, o trečias aptvaras bus ekspozicinis. Jame, vaikščiojant specialiai įrengtais takais, bus galima pamatyti stumbrus, bus stumbrininko namelis su vaizdo kameromis, jei nepavyks pamatyti gyvai vaikščiojančių stumbrų, parko lankytojai pamatyti, ką jie veikia, galės per monitorių.
Anot E. Gudelevičiaus, stumbrų apsaugos planas apima ne tik jų perkėlimą iš vienos vietos į kitą – pagrindinis tikslas, kad nevyktų kraujomaiša. Tikimasi, kad mūsiškius stumbrus išleidus iš aptvaro, jie susijungs su Baltarusijoje gyvenančiais stumbrais, kurių pas mus yra gal apie dvidešimt ar kiek daugiau. Taip tikimasi pagerinti bandos genofondą.
„Stumbrų perkėlimo plano dalies Dzūkijoje su aptvarais ir kitais techniniais dalykais vertė 2 mln. eurų“, – sakė E. Gudelevičius. Projektą įgyvendina VSTT su partneriais – Dzūkijos nacionalinio parko ir Čepkelių valstybinio gamtinio rezervato direkcija bei Valstybinių miškų urėdija.
Kada tikimais perkelti numatytą stumbrų skaičių į Dzūkijos nacionalinį parką, pasak E. Gudelevičiaus, prognozuoti sunku, nes perkėlimas priklausys nuo to, kiek gyvūnų ateis į gaudykles ir ar jie bus tinkami naujai bandai formuoti, nes norint pasiekti projekto tikslus, pervežti reikia jaunas pateles. „Geriausias laikas stumbrus pervežti būtų žiemą, tada jie eina į šėrimo vietas ir lengviau juos sugaudyti. Pavasarį stumbrai daugiau eina į laukus, o ten sugauti juos daug sudėtingiau“, – aiškino E. Gudelevičius.
Senovėje stumbrai Lietuvoje buvo įprasti miško gyventojai, vėliau dėl intensyvios medžioklės XIII a. viduryje išnyko. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 metais, o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais.
Šiuo metu pasaulyje gyvena apie 3 500 stumbrų, Lietuvoje priskaičiuojama 250–300. Stumbrai dėl išnykimo grėsmės įrašyti į Tarptautinę ir Lietuvos raudonąsias knygas.