Šių metų Kristaus prisikėlimo šventę temdė Ukrainos tautos kančia

Algimantas Mikelionis
Šių metų šv. Velykas, kurios Lietuvoje kvepia pavasariu ir pažymi ne tik Kristaus prisikėlimą, bet ir visos gyvosios gamtos atgimimą, stipriai aptemdė karas Ukrainoje. Dažnas iš mūsų nubudę anksti ryte skubame įsijungti kompiuterį ir su nerimu žvelgiame į monitorių su gilia viltimi, kaip sekasi mūsų broliams ukrainiečiams. Kaip kažkada Jėzus Kristus, nuėjęs visą savo kryžiaus kelią ir galop nukryžiuotas už mūsų visų nuodėmes, taip dabar ukrainiečiai eina savo kryžiaus kelią ir atperka visos žmonijos nuodėmes. Neseniai Ukrainos prezidentas V. Zelenskis savo kalboje pabrėžė, kad jeigu daugiau tautų būtų padėjusios Ukrainai taip, kaip Lietuva, jokio karo išvis nebūtų buvę. Ir kaip gražu žiūrėti į lietuvius ir jais didžiuotis, kurie pačiais įvairiausiais būdais padeda savo broliams ukrainiečiams kovoti su pasaulio blogio imperija – Rusija.
Nors šios šv. Velykos yra liūdnokos ir mažiau džiaugsmingos, bet jos vis tiek suteikia galimybę visiems kartu susėdus nors trumpam pristabdyti šėlstantį gyvenimo tempą ir nors valandėlę susimąstyti apie savo gyvenimą ir jo lėkimo greitį. Didžiausias mūsų laikų žudikas yra stresas. Stresą sukelia vis didėjantis mūsų gyvenimo tempas. Noras uždirbti kuo daugiau pinigų verčia ir daugiau dirbti, ir pervargti. Pinigai išleidžiami tokioms laikinoms materialinėms vertybėms kaip prabangesnis automobilis, komfortiškesnis būstas, prašmatnesnė apranga ir apavas. Bet juk tai yra laikinos vertybės ir dėl jų tikrai neverta aukoti laiko, poilsio, o juo labiau sveikatos. Tad laimingas ne tas, kas turi daugiau pinigų, o tas, kuris turi laiko susitikti su keliais, bet tikrais draugais, paskaityti įdomią knygą, pasižiūrėti gerą filmą ar spektaklį, apsilankyti koncerte ar parodoje. Sakysite, kad ir jie kainuoja. Nesutinku. Lazdijų rajone vyksta daug itin aukšto meninio lygio nemokamų renginių. Jeigu aplankysit bent pusę jų, jūsų laisvalaikis bus labai turiningas.
Juk yra būdų ištrūkti iš užburto ir milžinišku greičiu besisukančio gyvenimo rato. Jau nemažai metų visoje respublikoje ir mūsų rajone didėja sportuojančių ir sveikai gyvenančių žmonių būrys. Ėjimas į sporto klubą, kur po darbo dienos galima ne tik atsikratyti fizinio ir dvasinio nuovargio, bet ir pagerinti nuotaiką, jau nieko nestebina. Juk kas, jeigu ne patys mes, pasirūpins gera fizine ir dvasine organizmo būkle? Malonu pastebėti, kad ne tik visoje respublikoje, bet ir mūsų rajone jau keleri metai atgimė tokia laisvalaikio pramoga kaip pasivažinėjimai dviračiu. Gyvename nuostabiame gamtos kampelyje, tad važinėti dviračiais – puikus būdas atsikratyti kasdieninio streso ir maloniai bei prasmingai praleisti laisvalaikį. Asmeniškai pažįstu ne vieną lazdijietį ar veisiejietį, kurie itin pamėgo pasivaikščiojimus po darbo pėsčiomis.
Kad ir kaip žiauriai ir drastiškai tai benuskambėtų, bet karas, vykstantis Ukrainoje, ir ukrainiečių tautos tragedija mus pamokė labiau vertinti ne tik taiką ir ramybę, kuri tvyro mūsų šalyje, bet ir labiau vertinti tokią šeimos ir religinę šventę kaip šv. Velykos. Juk kažkur vyksta žiaurus ir negailestingas karas. Ant niekuo dėtų ir nekaltų ukrainiečių krenta raketos ir bombos, jie priversti badauti, slėptis nešildomuose rūsiuose ar metro. Pasitaiko, kad ukrainiečiai ne kasdien pavalgo ar atsigeria paprasto vandens. Palyginkime mūsų gausiai nukrautus stalus ir vyraujančią ramybę ir mūsų brolių padėtį Ukrainoje. Tik suprasdami ir gebėdami palyginti dabartinę Ukrainos būklę ir neseniai praėjusias taikias ir ramias šv. Velykas Lietuvoje galime drąsiai sakyti, kad esame Dievo palaiminti. Negana to, dalis lietuvių įvairiais būdais remia Ukrainą: kas materialiais dalykais, kas dvasiškai linki mūsų broliams sėkmės. Daryti gerus darbus su atvira širdimi, nelaukiant už tai jokio atlygio – to mokė ir pats Jėzus Kristus.

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite:

%d bloggers like this: