Dineta Babarskienė
Kaimo sodybose jau prasidėjo turizmo sezonas, įprastai trunkantis iki pat rudens. Tiesa, šiame versle viską diktuoja klimatas, o šiemet orai kaip niekad permainingi.
Nedžiuginanti ekonominė situacija padės žmonėms pasirinkti kaimo turizmą
Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė sako, jog Dzūkija – augantis turizmo regionas. „Žmonės atranda Dzūkiją“, – patikina ji.
Poilsiautojai vis dažniau renkasi šį regioną, tačiau kaimo turizmo sektorius labai priklausomas nuo oro. „Orai nedžiugina, poilsiautojų antplūdžio kol kas nematome“, – sako pašnekovė. Pasakoja, kad kai tokie vėsūs orai, daugiausia atvažiuoja savaitgaliniai poilsiautojai: žvejai ar šiaip pabūti gamtoje norintys. „O tokių, kurie pasirinktų kaimo turizmo sodybas savo atostogoms – savaitei ar dviem, kol kas vienetai. Dvejoja ir, matyt, laukia geresnių orų“, – svarsto pašnekovė.
„Sezonas dar tik prasideda, tad koks jis bus, dar negalime pasakyti. Pasitinkame jį optimistiškai nusiteikę. Daug yra išankstinių rezervacijų, daug sugrįžtančių klientų, kurie jau anksčiau čia atvykę buvo ir vėl nori čia ilsėtis, tad poilsiautojų tikrai bus. O ir nedžiuginanti ekonominė situacija padės žmonėms pasirinkti poilsį kaimo turizmo sodybose, mat čia tikrai nėra brangu. O ir pasirinkimas labai didelis. Vieno ar dviejų gandriukų sodyboje nakvynė 10–15 eurų. Paieškojus, už tiek tikrai galima rasti, tad tikrai nebrangu, kiekvienas gali sau leisti. Gal mažiau komforto bus, bet gamtoje: turėsite visą mišką, visą ežerą. Rasite viską, dėl ko paprastai važiuojama į kaimo turizmo sodybas, juk nebūtinai reikia komforto ar viešbučio sąlygų. Birželis niekada nebūdavo pats aktyviausias mėnuo, liepą, rugpjūtį daugiausia atostogautojų. Tada žmonės atostogauja, atvažiuoja ilgesniam laikui pailsėti, o birželį daugiausia savaitgaliniai poilsiautojai“, – aiškina ji. Sako, kad kaimo turizmas labai keičiasi, ypač Dzūkijoje, čia sulaukiama ir užsieniečių, čia atsiranda nauji pėsčiųjų, dviračių takai, žmonės atranda poilsį miške, daugelis susižavi keliavimu mišku.
„Tereikia gero oro ir gero nusiteikimo, ir kad vaikai iš mokyklų jau atostogauti išleisti būtų, nes kitaip šeimos ilgesniam laikui negali išvažiuoti“, – sako Lietuvos kaimo turizmo asociacijos prezidentė Agnė Vaitkuvienė.
Savaitgaliais norinčių ilsėtis daugiausia, darbo dienomis – mažiau
Šiuolaikiškos sodybos ant Akmenių ežero kranto „Akmenėlis“ šeimininkas Valdas Vasiliauskas neslepia, kad oro tikrai norėtųsi geresnio. „Bet poilsiautojų turime, ypač savaitgaliais. Darbo dienomis – mažiau“, – patikina jis. Sako, kad užsakymų tikrai turi ir nė kiek ne mažiau nei praeitais metais. „Žmonės išsiilgę gamtos, nori atvažiuoti, pasibūti, pabendrauti su artimaisiais“, – dėsto sodybos šeimininkas. Tikisi, jog ir šis sezonas bus toks pats neblogas kaip ir ankstesniais metais.
Tikisi, kad po Joninių bus didysis pikas: kol kas vos du vasariški savaitgaliai tebuvo
Maisto furgoną „Keleivinė“ į Metelių regioninį parką atgabenusi Kristina Stašauskienė tikina, kad kai pradėjo šį sezoną – nuo gegužės pirmosios iki dabar, pasidžiaugė vos dviem vasariškais savaitgaliais. „Lankytojų srautas kol kas labai minimalus, sakyčiau, kuklus. Net ir turistų, lyginant su praeitais metais, ženkliai sumažėję. Kol kas pasidžiaugti dar nėra kuo“, – neslepia ji. Sako, kad oras nelepina, o lietuviai pripratę į gamtą išsiruošti tik tada, kai geras oras, tad jei lietus – žmonių nėra. „Praeitas šeštadienis buvo dar kuklesnis, o sekmadienis jau stiprus, jau vasariškas. Pastaraisiais metais pripratome prie tokio gero oro kaip Turkijoje: saulytė lepino, mes džiaugėmės. O iš tikrųjų gi pas mus lietuviškos vasaros – su saule ir lietumi“, – sako ji. Oras šiltas, Dusia lipte aplipusi poilsiautojais, automobilių virtinė ir norinčiųjų atsigaivinti, užkąsti apstu. „Kai vėjuota būna, tai aitvarų mėgėjai prie Dusios susirenka. Užsuka prie mūsų „Keleivinės“, – priduria Kristina. Sako, kad trumpalaikis lietus, o po jo išlindusi saulė irgi visai tinka. „Žmonės pasislepia po skėtukais ir išlaukia. Ir vėl pramogauja. Nulijo, oras gaivesnis. O kai jau lyja visą dieną ir saulytės nėra, tada jau tuščia“, – pastebi pašnekovė. Pasakoja, jei ir užsuka kas prastu oru, tai išlipę tik prabėga greitai, apsidairo, į automobilį ir išvažiuoja.
„Tikimės ir laukiame. Aš tikiuosi, kad viskas dar prieš akis – po Joninių“, – įsitikinusi Kristina. Sako, kad pastaraisiais metais pastebėjo, jog būtent po Joninių prasidėdavo pikas: paprastai tada daugiausia atostogaujančių, o ir oras pasitaiso, antraip labai jau liūdna būtų. „Tikimės, kad po Joninių jau kažkas bus į geresnę pusę“, – viliasi ji.
„Ko mums reikia? Tiktai saulės“, – tiesiai sako Kristina.
„Jonų sodyboje“ šiemet Jonines švęs tik patys artimiausi: kaimo turizmo sodyba pristabdė veiklą
Ramanavo kaime, Krosnos seniūnijoje, yra tokia sodyba, pavadinimu „Jonų sodyba“. Kaip tik dabar, prieš Jonines, norisi sužinoti, kodėl Jonų ir kas gi čia vyksta per Jonines? „Jonų sodyboje“, ko gero, nevalia Joninių nešvęsti. Pasirodo, Joninės čia švenčiamos, tik šiemet šventė artimųjų rate.
„Kitaip pavadinti ir negalėjome, nes šeimoje trys Jonai, pradedant seneliu Jonu, paskui šis vardas ir jaunesniosios kartos atstovams duotas. Sūnus – Jonas, aš – Jonas ir senelis – Jonas“, – paaiškina Jonas Stražnickas, ties Marijampolės ir Lazdijų rajonų riba įsikūrusios „Jonų sodybos“ šeimininkas.
„Mes – iš Marijampolės, ten ir gyvename. Įsigijome sodybą savo šeimai, savo šeimos poilsiui, prieš kokia 15 metų. Kilo mintis, kad reiktų sodybą pritaikyti kaimo turizmui? Pasvarstėme, padarėme. Kaimo turizmui sodyba puikiai pritaikyta. Dirbome, gal ir pavargome suktis šiame versle? Kiekvieną sezoną ir darbo, ir įtampos netrūkdavo. Dabar vėl ilsimės patys. Kaimo turizmo veiklą pristabdėme“, – paaiškina jis. Prisipažįsta, ar atnaujins veiklą, dar vis svarsto.