Neslėpsiu, bet paskutinėmis dienomis girdėdamas naujienas iš Ukrainos pats jaučiuosi kaip ant sparnų. Kaip galima nesidžiaugti ir nesididžiuoti brolių ukrainiečių armijos veiksmais, kai nelemti okupantai iš rytų gauna į kailį kaip reikiant ir bėga neatsisukdami ar tūkstančiais pasiduoda į nelaisvę. Dar nepraėjus itin daug laiko nuo Ukrainos užpuolimo vieną iš savo savaitės komentarų pavadinau: „Rusija apžiojusi Ukrainą paspringo“. Tuo metu skaitydami mano tekstą daug kas neslėpė ironiškų šypsenėlių. Bet, ponai skeptikai ir orkų simpatikai, taip rašydamas buvau tuo šventai įsitikinęs.
Bet kokie okupantai įsiveržę į svetimas žemes turi gerai įsidėmėti, kad anksčiau ar vėliau jų laukia apgailėtinas galas. Dar tikrieji mūsų tautos didvyriai partizanai dainuodavo: „Už kiekvieną kraujo lašą bolševikai sumokės / tegul savo saulę neša jie į Azijos gelmes“. Pasipriešinimas okupantams buvo įaugęs į kraują kiekvienam tikram Lietuvos patriotui. Su keturiolikos didvyrių aukomis atstovėjome Sausio 13-ąją. Penkiasdešimt metų patyrę sovietinės Rusijos priespaudą išsilaisvinome. Per daugiau kaip trisdešimt nepriklausomybės metų nemenkai pasiekėme ir prisivijome Vakarų šalis. Dabar populiariausias žmonių su raudonais smegenimis užsiėmimas yra verksmas, kaip „blogai“ mes gyvename, ir prakeiksmai Lietuvos valdžios adresu. Dar prieš karą Ukrainoje girdėdavome, kad dabar jau niekas neitų ginti Lietuvos nepriklausomybės. Milžiniška Lietuvos valstybės parama Ukrainos valstybei įrodė, kad didžioji dalis Lietuvos piliečių eitų ginti Lietuvos laisvės. Remdami Ukrainą finansiškai, karine technika ir morališkai mes kartu giname ir Lietuvos laisvę. Protingi žmonės puikiai supranta, kad neremdami ir nepadėdami Ukrainai sulauksime priešų prie savo vartų.
Buvo surengta ne viena pilietinė akcija, kai buvo surinktos milžiniškos piniginės lėšos ir už jas nupirkta moderniausia karinė technika mūsų broliams ukrainiečiams. A. Tapinas pasiūlė nupirkti Ukrainai turkišką „Bayraktar“ droną. Surinkti penkis milijonus eurų jam įsigyti tetruko savaitę! Turkai susižavėję minėtą droną Lietuvai padovanojo, tad penkis milijonus eurų galima buvo panaudoti kitoms Ukrainos valstybės ir šlovingos jos armijos reikmėms. Šiemet vasarą prie ežerų sutikau nemažai lenkų, su kuriais nepraleisdavau progos pasikalbėti apie politiką. Lenkai žavėte žavėjosi, kad būdama tokia maža valstybė Lietuva taip gausiai remia brolius ukrainiečius, į kurių kiemą atėjo ruzzijos orkai, kurie tenori atimti iš jų laisvę, tolimesnę laisvo ir nepriklausomo gyvenimo perspektyvą.
Kaip malonu girdėti padėkos žodžius iš Ukrainos prezidento V. Zelenskio ir vieno iš svarbiausio jo aplinkos žmonių, pulkininko A. Arestovyčiaus. Tiems mūsų piliečiams, kurie pasiklydę vertybėse, realioje karo situacijoje ir tikro patriotizmo suvokime verta pasiklausyti žurnalisto M. Feigino pokalbių su pulkininku A. Arestovyčiumi. Pastarasis asmuo nuo pat karo pradžios taikliai ir tiksliai pasakodavo apie padėtį fronte, taikliai juokaudavo ir prognozuodavo karo eigą.
Labai gaila šiame kare žuvusių Ukrainos karių, civilių, mažų vaikų, bet ši valstybė, jau galime neabejoti, laimės šį karą, o orkus išvys toli už ruzzijos sienos iki pat Uralo. Tik šį kartą reikėtų galutinai teroristinei valstybei ruzzijai perlaužti nugarkaulį, kad ilgiems amžiams jie nenorėtų net pagalvoti apie taikių ir laisvų valstybių užpuolimą.