Dzūkų žinios

Apie tarptautinius tinklus, ukrainiečius, džiazą, arba – iš Varšuvoje vykusio kongreso sugrįžus

Dalintis:
Iš kairės: Dorota Campfield, Jūratė Sutkuvienė, Justyna Bober.

Spalio 27 d. Varšuvos universitete vyko penktus metus skaičiuojantis švietimo kongresas, kurio šūkis „Erasmus+“ 35-metis“, skirtas ne tik plačiam sprendimus priimančių asmenų ir programos naudos gavėjų grupei, bet ir studentams. Pagrindinė kongreso tema – internacionalizacija švietime, ypač akcentuojant Europą vienijančias vertybes, o pagrindinis „Erasmus+“ programos siekis – plėtoti tarptautinį bendradarbiavimą. Todėl paskaitų, diskusijų ir pranešimų metu buvo akcentuojamas tinklų kūrimas bendradarbiaujant, kuomet, dalijantis žiniomis, idėjomis, jų vystymasis palaikomas vietos, šalies ir tarptautiniu mastu.

Garbė ir atsakomybė dalyvauti šiame solidžiame kongrese po SETI* „skėčiu“ (nors nelijo ir oras labiau kvepėjo pavasariu nei rudeniu) teko ir šių eilučių autorei. Pranešimą tema „Žmonės, idėjos, tiltai: Ukrainos moksleivių palaikymas bendraujant“ rengėme keturiese: trys SETI narės: Varšuvos universiteto dėstytoja, Edukologijos tyrimų instituto darbuotoja dr. Dorota Campfield, Suvalkų švietimo centro metodininkė Justyna Bober, Lazdijų r. Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazijos anglų k. mokytoja Jūratė Sutkuvienė, ir Varšuvos universiteto dėstytoja bei pradinės mokyklos mokytoja Podkowa Lesna mieste Anna Walewska.

Dorota Campfield kalbėjo apie ypatingą užsienio kalbų mokytojų vaidmenį prasidėjus karui Ukrainoje, pakitusį socialinį reiškinį ir neatidėliotiną užduotį greitai reaguoti. Apie socialinį jautrumą, bendraamžių santykių užmezgimą bei jų palaikymą naujoje aplinkoje. Apie neformalios paramos grupes ir poreikį kiekvienam mokytojui, direktoriui ir mokyklai rasti sprendimus. Septynerius metus gyvuojančią neformalią Lenkijos ir Lietuvos mokytojų grupę SETI Dorota apibūdino kaip tiltų istoriją.

Justyna Bober atskleidė problemas, su kuriomis susidūrė 56 lenkų mokinius talpinusi mokykla Bialusų miestelyje, kai teko priimti 43 ukrainiečius. Dviejų šalių ugdymo sistemų skirtumai, kalbinės bendravimo kliūtys, ugdymo priemonių stygius įnešė chaoso. Įveikti iššūkius ir rasti sprendimus padėjo Suvalkų švietimo centro parama, direktorių ir mokytojų savitarpio pagalba, išteklių dalijimasis tinkle, integracija, bendravimas naudojant technologijas. Svarbu paminėti, jog, vykstant šiems nesuplanuotiems ir nenumatytiems procesams, ugdomas jautrumas skirtingų pasaulių regioninei ir socialinei įvairovei ir suvokimas, kaip sutarti ir gyventi daugiakultūrėje bendruomenėje.

Anna Walewska kalbėjo apie savo sukurtą skaitmeninį anglų–lenkų–ukrainiečių žodyną, kuris yra nepamainomas įrankis ukrainiečių vaikams greičiau išmokti lenkų kalbos ir lengviau integruotis į likimo jiems siųstą bendruomenę.

Pagrindinė mano užduotis – pristatyti SETI kelią, kuris Lazdijų r. anglų k. mokytojams prasidėjo daugiau kaip prieš penkerius metus. Tai kuo tikriausias tinklo kūrimas bendradarbiaujant tarptautiniu mastu. Įprastai susitikimai vykdavo ir vyksta kiekvieno mėnesio paskutinį penktadienį Seinų rotušėje, kultūros namuose, keliose mokyklose, Lazdijų ir Suvalkų švietimo centruose ir galiausiai persikelia į vaizdo konferencijas. SETI susirinkimuose gali lankytis visi, kam rūpi švietimas: mokytojai, mokyklų vadovai, mokiniai, jų tėvai etc. Pagrindinis komunikavimo būdas – dialogas. Pirmiausia išklausomas vienas ar keli pranešimai, o likęs laikas (susitikimai trunka apie 2 valandas) skiriamas diskusijoms. Prieš susitikimus dažnai atliekame namų darbus: žiūrime vaizdajuostes, pvz., „Keturi EBPO mokymosi scenarijai“, skaitome straipsnius ar net knygas, pvz., A. Hargreaves ir M. Fullan „Profesinis kapitalas“ – tai tampa mūsų diskusijų objektais. Taip pat dalijamės patirtimi. Gražiu sektinu pavyzdžiu tapo Bakalaževo miestelio mokyklos augimas, kurioje palaipsniui griūva tradicinio ugdymo sienos, nes čia ne tik kasdien praktikuojamas sąmoningumo ugdymas, bet ir neformalus mokymasis, kai vietoj įprastinių pamokų vaikams pasiūlomas netikėtas netradicinis trijų dienų reginys-renginys, kurio pagrindu tampa, pvz., „Pono Klekso akademija**“. Tokio pobūdžio renginiai suteikia daug džiaugsmo visai mokyklos bendruomenei. Beje, šioje mokykloje taip pat vykdomi keli tarptautiniai projektai.

SETI nariai džiaugiasi ir didžiuojasi, kad susirinkimuose kartais susitinka su žymiais Lenkijos švietimiečiais ir kitais įžymiais žmonėmis:

• Edukacinės erdvės, pokyčių ir inovacijų eksperte, pradinės mokyklos Radow Maly direktore Ewa Radonowich, kuri remia mokyklas jų plėtros projektuose ir tokias iniciatyvas kaip SETI;

• Psichologe Ludmila Rycielska, kalbėjusia apie neverbalinę komunikaciją – proksemiką, aiškinančią, kaip, siekdami komunikacinių tikslų, žmonės priima ir naudoja erdves. Ji patikino ir įtikino, kad klasės turi virsti mokymosi laboratorijomis, nes mokytojo, kaip vienintelio dalyko eksperto, karūna jau seniai nuimta;

• Švietimo lydere, pokyčių eksperte Oktawia Gorzeńska, pasiūliusia daugybę būdų ir priemonių naujovėms, dirbant su jaunais žmonėmis, įgyvendinti ir pagrindusia, kodėl tai turėtų būti prioritetas;

• Profesoriumi Lech Mankiewicz, nuvainikavusiu egzaminų rezultatus ir reitingavimus, kurie nėra svarbūs jaunų žmonių ruošimui ateičiai, ir teigusiu, jog mokymo kultūra turi virsti mokymosi kultūra, kur mokytojas tampa padėjėju. Dar pastebėjusiu, jog ir mokytojai, ir mokiniai turi išmokti rinktis, nes tai, kas nuleidžiama iš viršaus, dažnai sukelia atmetimo reakciją;

• Seinų meru Arkadiusz Adam Nowalski, ne tik suteikusiu patalpas susirinkimams – vietelę Seinų Rotušėje, bet ir kartu aptarinėjusiu mums rūpimus klausimus.

Kokia šio bendradarbiavimo nauda, pridėtinė vertė, rezultatai, paklausite. Ogi – metodinė anglų kalbos mokytojų grupė turėjo galimybę, jeigu norėjo, pasisemti patirties, pasikartoti Lietuvos ir Lenkijos istoriją, apžvelgti žymias Augustavo vietas, kai lankėsi privačioje Augustavo švietimo įstaigoje – Supreme Centrum Edukacyjne. Taip pat – pristatyti savo veiklą, pasiekimus, ateities planus Lazdijų švietimo centre. SETI nariai ne tik galėjo analizuoti, lyginti dviejų šalių švietimo sistemas, nes lankėsi ir Suvalkų švietimo centre, ir keliose ugdymo įstaigose, bet įsisavinti ir pamokose taikyti naujus, ypač skaitmeninius, mokymosi metodus. Ir galiausiai, Seirijų Antano Žmuidzinavičiaus gimnazija laimėjo ir jau vykdo „Erasmus+“ projektą „Emocinis raštingumas taip pat svarbus kaip skaitymas ar matematika“. Rengiant šį projektą, konsultavo bei galimų partnerių kontaktais dalijosi jau minėtos Bakalaževo mokyklos mokytoja Marta Traczkowska. Pagal šį projektą trys mūsų gimnazijos mokytojai stebėti darbo vyks būtent į šią mokyklą.

Už paramą dalyvaujant SETI veikloje ačiū buvusiam merui Artūrui Margeliui ir merei Ausmai Miškinienei.

Tolesnėje perspektyvoje SETI sieks stiprinti ryšius su laikinus namus Lenkijoje ir Lietuvoje radusiais ukrainiečių moksleiviais ir greitu metu ketina organizuoti Seinų apskrityje ir Lazdijų rajone gyvenančių ukrainiečių susitikimą Seinuose. Situacija kasdien keičiasi, bet, spalio pradžios duomenimis, Lietuvoje ukrainiečių vaikų ir paauglių, lankančių ugdymo įstaigas, registruota apie 12 000, tuo tarpu Lazdijų rajone tik 25, iš kurių 14 nepasirinko jokio darželio ar mokyklos, nes tėvai dvejoja ir ieško palankesnių įsidarbinimo galimybių didesniuose miestuose.

Lenkų verslininkas Maciej Radzwillas žurnalistui Rimvydui Valatkai konstatavo: „<…> Esame pasirengę padėti kitiems kaip LDK piliečiai. Šalies, kurios nebėra, bet jos geroji dvasia sklando virš Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos vandenų ir žemių.“ Būtent. Tarptautinių ryšių puoselėjimas, jų stiprinimas – ne vien tik diplomatų darbas, ar ne?

Mūsuose, o ir kitur, kokių nors apčiuopiamų rezultatų pasiekiančius, komandas suburiančius priimta vadinti lyderiais. Štai ką panelinėje (viešoje ekspertų) diskusijoje Poznanės technikos universiteto prorektorius, habilituotas daktaras Pawel Poszytek, paklaustas, kokiomis savybėmis pasižymi lyderiai, atsakė. Gi, nepatinka jam žodis lyderiai ir keičia jį irgi tarptautiniu, kiek paprastesniu – koordinatoriumi. Ir sako, kad ta darbo grupė – tai tarsi orkestras, kurio koordinatorius yra dirigentas. Nors, ne, tuoj pasitaiso. Tai greičiau – džiazo grupė, kuri, gavusi temą, savaip ją interpretuoja skirtingais jos atlikimo etapais: tai – vienas solo partiją groja, tai, žiūrėk, jau – kitas. Kaip man patinka džiazas.

*SETI – Sejny English Teacher Initiative (liet. SAMI – Seinų anglų k. mokytojų iniciatyva)

** EBPO – Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija

***Jano Brzechwa knyga vaikams, išleista 1946 m.

***Jano Brzechwa knyga vaikams, išleista 1946 m.

Jūratė Sutkuvienė

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: