Lapkričio 21-oji, 2022-ieji. Vieta – kažkur Lietuvos pakraštys, Lazdijai, Tiesos gatvė. Čia stovi kažkada elitinių lazdijiečių – prekybininkų ir daktarų – pasistatytas „kooperatinis“ daugiabutis.
O dabar įsivaizduokite tokį vaizdą: aplinkui prisnigta sniego ir šaltis spaudžia ne juokais. Tačiau tai – ne kliūtis dviem susitraukusioms ypatoms lakstyti melioracijos griovio pakrantėmis ir vaidinti, jog šienauja žolę. Lyg ir žmonės. Lyg ir protingi. Bet kodėl tuomet su žoliapjovėmis? Žiemą, ant sniego? Lakstantys melioracijos griovio, vadinamo Raišupiu, krantais?
Šiais internetų ir tiktokų laikais tokie vaizdeliai nelieka nepastebėti. Kai internautai pradėjo dalintis snieguotus griovius šienaujančių šienpjovių vaizdais, visa internetinė Lietuva leipo juokais. „Džamšudas su Ravšanu Lazdijuose svečiuojasi. Šieną ravi“, – rašė savo feisbuke žurnalistė Vilma Danauskienė, tokiu įrašu primindama keistuolius statybininkus iš Vidurinės Azijos, kurie Maskvoj turčiams butus su nuotykiais remontuoja seriale „Naša Raša“. Kita lazdijietė vienoje iš feisbuko grupių teiravosi, kad „gal čia Babeckas iš Lazdijų paslaugų atlyginimą atidirbinėja“, primindama neseniai vykusius mūšius rajono savivaldybės taryboje, priimant sprendimą dėl savivaldybės paslaugų įmonės likvidavimo.
Dar visai neseniai merė feisbuke džiūgavo, kaip „kyla sporto rūmai“, prie įrašo pridėdama ir nuotraukas iš Lazdijos gatvės, kur daugiau kaip metalinė tvora ir STOP juosta nieko matyti nebuvo, išskyrus keletą išraustų duobių ir krūvą purvyno vidury miesto. Prieš keletą dienų ko nenuvirtau nuo sofos, pamatęs merės feisbuke įrašą apie „kryžių prie vaikystės kelio“. Vaikeli mielas, kas tau komunikaciją tvarko? Ar suvoki, su kokia žinute į tautą eini? Kryžių dėjus, kryžium ir pabaigti galima… Tai – ne tas simbolis, kuris kelia teigiamas emocijas, net jei jis pastatytas kažkieno garbei. Kryžius žmonių pasąmonėje asocijuojasi su pabaiga, išsiskyrimu, kančia… Net ir merės įraše jaučiamas liūdesys, nors ir norėta tai parodyti kaip melancholišką sentimentą. O gal čia taip nevalingai merei išsprūdo, pasąmoningai? Gal tiesiog nuojauta? Kad nepavyko? Tada siūlyčiau peržiūrėti savo komandą, su kuria dirba. Nes šitoji toli nenuves. Nebent iki šieno ravėjimo per sniegą Lazdijų melioracijos griovy.
Bet viską užviršijo užsakomasis pagiriamasis straipsnis apie „amžiaus statybas“ – sporto centro būsimą viziją ir pergalingą statybų startą, aprašytą viename portale. Ir ko tik ten neatskleidė! Ir kad baseinas bus, ir sauna, ir šaudykla… Ir net VIP ložės antrame aukšte, kad išskirtiniai svečiai į išskirtines varžybas žiūrėtų, jei tokios kada nors čia bus surengtos. Žinote, ką? Aš dar prisimenu, kaip žurnalistai atkniso pirtelę ir biliardinę dabartiniame Lazdijų teismo pastate, ir koks po to kilo triukšmas. Tai ta vadinamoji „Gudo pirtis“ nuo dabar statomos „Ausmos pirties“ – ranka paduoti, kaimyniniai pastatai trumpoje Lazdijos gatvelėje.
Iš kur jaunas žmogus gali taip norėti kažkokių privilegijų, ypatingo aptarnavimo? Iš vaikystėje gautų malonumų, kai jautiesi „geresnis“, nes tavo tėvai turtingesni, geresnes pareigas užimantys. Tiksliau, tokias, kur dirbant galima butus Tenerifėje, kaip kultūrnamio fizrukas, susipirkti. Galima susimokėt už panegirikos straipsnį apie būsimus Vasiukus prestižiniame portale. Galima lakstyt po kiekvieno kaimo kryžiaus atstatymo šventes. Galima net su išvaizdžiu dekanu jaunai merei susitarti ir valdiškais biudžeto pinigais maloninti palankių kunigų parapijų sąskaitas. Galima savivaldybės tarybos atleistą iš pareigų partietį pažadėti įdarbinti vandenyse, iš kur net galima ryžtis išmesti kitą savo partietį. Galima net žiemą šieną ravėti.
Bet negalima manyti, kad visi aplinkui kvaili ir plos iš džiaugsmo.
Apžvalgininkas