Dzūkų žinios

KARŠTOJI administracijos direktoriaus KĖDĖ, ARBA kodėl niekas nenorėjo MIRTI

Dalintis:

Trečias mėnuo rajone vyksta iš pažiūros nematoma, bet labai įnirtinga kova – kas užims rugsėjį iš pareigų išverstos demokratės Ilonos Šaparauskienės kėdę. Nors lyg ir viskas aišku, naujai susiformavusi opozicinė valdančioji savivaldybės tarybos koalicija netgi raštą merei išsiuntė, siūlydama teikti vietos socialdemokratų lyderio Sauliaus Petrausko kandidatūrą, tačiau viskas sutarta ir ramu yra tik tiems, kurie nežino, kas vyksta po rajono valdžios politiniu kilimu.

Vieša paslaptis, kad laikinasis savivaldybės administracijos direktorius Petrauskas dar ir kaip norėtų savo politinę ir valdininko biografiją papuošti įrašu „savivaldybės administracijos direktorius“, nes tas ateityje jam garantuotų riebų pliusą, taikantis į kokią nors klerko poziciją, kurioje kaip vienu iš privalumų laikoma „patirtis vadovaujant institucijos administracijai“.

Privačiai kalbėdami, net paties Sauliaus kolegos politikai sutaria, kad jo kandidatūra – ne idealiausia, nes ir pats pretendentas – ne stipriausias tokiose pareigose. Tai jau paaiškėjo, jam bandant tvarkytis su naujai paskirtomis lep‘o pareigomis, kai į daugumą klausimų laikinasis direktorius sugebėdavo atsakyti tik „šiuo metu negaliu atsakyti“. Bet ne šventieji puodus lipdo! Kol savivaldybės administracijoje dirba patyrę specialistai, jos vadovo rolė – daugiau paskirstyti darbus, nei juos nudirbti. Dar – būti politiškai įžvalgiu ir spėti laiku susigaudyti savivaldybės politiniuose koridoriuose, kai tenka laviruoti tarp oficialios valdančiosios daugumos, tapusios mažuma, ir tų, kas turi realią politinę valdžią rajone, taigi, ir kieno balsai lems, kas į tas atsakingas administracijos direktoriaus pareigas bus pasodintas.

Vieša paslaptis, ir tą supranta kiekvienas, bent kiek besidomintis politiniais įvykiais Lazdijų rajone, kad didžiausią naudą iš rugsėjo „Ilonos nuvertimo“ epopėjos turėjo rajono socialdemokratai. Jie ne tik gavo absoliučią, tegu kol kas ir laikinąją, savivaldybės vykdomąją valdžią, kai savo rankose suėmė biudžeto ir viešųjų pirkimų skirstymus, bet ir išlaikė pozicijas savivaldybės tarybos komitetuose, ir netgi gavo progą į vieną ar kitą valdišką vietelę pasiūlyti dirbti saviškius partijos bičiulius. Tačiau žinantys daugiau, nei viešai matoma, neabejoja, kad naudos gavėjų iš to valdžios perversmo galėjo būti ir daugiau ir kad toji vertimo epopėja buvo ne tiek politinis, kiek įžeistų asmeninių ambicijų kerštas. Reikia tikėtis, kad kada nors tai bus patvirtinta arba paneigta.

Dar spalio mėnesį, gavusi naujai faktinę valdžią taryboje perėmusios šaikos siūlymą – teikti administracijos direktoriumi Petrauską, vietos merė Ausma Miškinienė padarė nedovanotiną politinę klaidą. Užuot sukvietusi ar po vieną bandžiusi tartis su naujosios daugumos lyderiais ir pavieniais politikais, merė įjungė aukščiausią savo arogancijos pavarą ir ėmė ignoruoti laikinai paskirtąjį administracijos direktorių Saulių. Iš viso to išėjo didelis šnipštas, o Ausma buvo tarybos atkirsta nuo tūkstantinių lėšų viešųjų ryšių komunikacijai ir turėjo griežti dantimis, matydama užsakomuosiuose savivaldybės straipsniuose publikuojamas Petrausko nuotraukas ir viešinamus „gerus darbus“.

Artėjant rinkimų į savivaldybės tarybą karštinei, toks merės neapdairumas buvo nedovanotinas, tą pagaliau suprato net ji pati. Iš pradžių bandžiusi atšildyti pašlijusius santykius su Sauliumi, vėliau ėmėsi naujos taktikos ir paslapčia nuo kitų savo partijos kolegų bei frakcijų taryboje eilinių ėmė siūlyti teikti kitą – ne Sauliaus kandidatūrą. Žvirbliai ant savivaldybės rūmų stogo čiauška, kad tokiu būdu patiems socialdemokratams buvo siūloma pagalvoti apie buvusio energetikos ūkio ministrės Birutės kandidatavimą, liberalus viliojo Simanynu direktoriumi, Klėjui leido siūlyti bet ką iš jo konservatorių, o Margeliui – deleguoti „švogerį“ Pilvinį į savivaldybės administracijos direktorius.

Jeigu toks siūlymas būtų ne šių metų lapkritį ar gruodį, o prieš bent porą metų, neabejoju, kad ant šito Miškinienės jauko būtų užkibę absoliučiai visos politinės jėgos rajone. Nes turėti savo administracijos direktorių – reiškia, turėti galimybę rajono finansais taškytis kaip savo banko sąskaitos kreditine kortele, kurioje kredito limitas – praktiškai nelimituotas. Na, nebent iki kokių 30-ies milijonų, kiek neša savivaldybės biudžeto bruto. Tačiau dabar, likus praktiškai pora mėnesių iki naujų rinkimų, toks siūlymas ir toks postas lygu deganti bomba po užpakaliu, kai nežinai, nei kas, nei už ką, nei kada gali ją išsprogdinti.

Viena vertus, naujai paskirtasis savivaldybės administracijos direktorius privalės parengti ateinančių metų savivaldybės finansinį biudžetą. Rinkiminiais metais šis darbas – savižudiškas, kai reikia įtikti kiekvienam iš populistinius pažadus žadėsiančiam tarybos eiliniui, suderinti politikų pažadų apetitą su finansinėmis biudžeto galimybėmis ir dar sužiūrėti, kaip nepalįsti po kokiu finansinės sandaros kontrolės dokumentu, kad nesulauktumei rinkimų balsavimo finišo tiesiojoje į savivaldybę atvykstančių vyrukų juodais drabužiais, kurie grasinsis tau prieš žurnalistų kameras demonstratyviai antrankius uždėti.

Kita vertus, kurios politinės partijos lyderis norės, kad būsimose politinėse rinkimų diskusijose koks įžūlesnis oponentas jį pliektų, kaip čia šitaip, valdžioje esant, nieko gero nepadarėte „dėl žmonių ir rajono“. Ypač šioje kadencijoje, kai pasigirti nelabai yra kuo, nebent tuo, kad atleidai tris savivaldybės sargus ir nugriovei ne tik sporto centrą, bet ir Veisiejų parko šikinykus. Todėl ir savižudžių, norinčių politiškai tokios „garbės“ imtis, – ne fontanai. Todėl ir Sauliui yra reali viltis papuošti savo CV gražiu įrašu apie aukštas pareigas funkcionierių nomenklatūrščikų žvaigždyne.

Visgi, viena išeitis yra, ir šią idėją merei bei politikams siūlau neatlygintinai. O gal imkim ir paskirkim Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktoriumi Babecką? Pastarajam – koks skirtumas, žiemą šieną ravėti ar už atpirkimo ožį, jeigu kas, pabūti? Svarbu, kad atlyginimas būtų keturių nulių zonoje ir prasidėtų bent trejetu. Nepaeis, tai bent sodriai pasiųs visus nachuj – paskui ruskių karo laivą. Praktikos ir patirties gi turi…

Apžvalgininkas

Dalintis:

Rekomenduojami video

Naujienos iš interneto

traffix.lt

Taip pat skaitykite: