Nors Lazdijų krašte prieš kelerius metus už projektines lėšas buvo įgyvendinta nemažai naudingų projektų, tačiau daugelis iš jų jau užmiršti, pasibaigus projektų vykdymui skirtam laikui, arba tiesiog panaikinami, nenorint matyti tęstinumo.
Toks likimas ištiko ir Verstaminų daugiafunkcį centrą, kuris žmonėms buvo labai naudingas. Dabartinė valdžia, pasibaigus penkerių metų laikotarpiui, nusprendė jį apleisti ir nesudarė sąlygų toliau veikti. Kai kurie rajono politikai ir valdininkai įsitikinę, jog šį projektą būtina skubiai atgaivinti.
Centras žmonėms buvo naudingas
Kaip pasakojo Verstaminų bendruomenės atstovai, kai kaime neliko mokyklos, o tik jos pastatas, buvo nuspręsta dalyvauti projekte ir teikti paraišką daugiafunkciam centrui Verstaminuose kurti. Buvo parengtas projektas, pateikta paraiška, gauta lėšų.
Už projekto lėšas buvo renovuotas mokyklos pastatas, įrengta moderni šildymo sistema. Tose patalpose naujai atsidarė biblioteka, paskirtos patalpos bendruomenei, buvo įkurtas Švaros centras, kuriame įdarbintas vienas žmogus. Šiuo Švaros centru Verstaminų žmonės labai džiaugėsi, nes ten galėjo ateiti išsiskalbti drabužius, taip pat nusiprausti, išsimaudyti duše.
Kultūros namų pastatas irgi buvo renovuotas, sutvarkyta šildymo sistema, įrengta treniruoklių salė. Ten buvo įdarbinta kūno kultūros mokytoja, kuri tam tikromis dienomis atvažiuodavo ir prižiūrėdavo sportuojančius žmones.
Pasibaigus penkerių metų projekto vykdymo laikotarpiui, viskas buvo panaikinta, liko tik biblioteka.
Savivaldybės tarybos narys Artūras Margelis įsitikinęs, jog situacija Verstaminuose – akivaizdus rajono valdžios neūkiškumo pavyzdys.
„Buvo sukurta infrastruktūra, įdarbinti žmonės, vyko aktyvus gyvenimas, o dabar viskas sunaikinta. Esu tikras, jog būtina kuo skubiau viską atkurti”, – kalbėjo A. Margelis.
Pasigedo įstaigų vadovų iniciatyvos
Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorius Saulius Petrauskas teigė, jog domėjosi situacija Verstaminuose.
„Tai projektinė veikla, pasibaigusi prieš kelerius metus. Kol vyko tas projektas, veikla buvo vykdoma. Ir pastatai buvo reikalingi, ir noras užsiiminėti bei pritraukti žmones buvo. Surasta lėšų įdarbinti specialistus, buvo investuoti pinigai, įrengimai nupirkti. Atsakymo, kodėl, pasibaigus projektinei veiklai, viskas tapo nereikalinga, šiuo momentu neturiu“, – kalbėjo administracijos direktorius.
Jis teigė bandantis su įstaigų vadovais išsiaiškinti, kodėl per kelerius metus viskas buvo užmiršta. Jis svarsto, jog šioje situacijoje pristigo įstaigų vadovų iniciatyvos.
„Gaila darbo, gaila investicijų, nes niekas nemato tęstinumo. Gal tai netoliaregiškas požiūris, kur mes einame su tais projektais, o gal patiems pristinga išmonės, kaip tą gera panaudoti? Investicijos turi nešti naudą ne tik projektiniu laikotarpiu, kol turime įsipareigojimus, bet ir daug metų į priekį. Reikia šį ir kitus projektus kuo skubiausiai atgaivinti“, – sakė S. Petrauskas.
Kukliuose – taip pat pamirštas projektas
Panašaus likimo sulaukė ir projektas Kukliuose, įgyvendintas 2014 metais, „Kuklių kaimo viešosios poilsinės, kultūrinės ir sportinės erdvės sutvarkymas“. Ten vaizdelis labai nekoks – žolėmis apaugusios aikštelės, aplūžę mediniai statiniai.
Projekto aprašyme numatyti tokie tikslai: „Įrengti naujovišką, unikalų mūsų krašte, o gal ir visoje apskrityje analogų neturinčią sporto aikštelę, skirtą net trims sporto šakoms, su sintetine danga.(…) Atnaujinti senus ir susidėvėjusius treniruoklius. Išnaikinti senus krūmus, sutvarkyti takus, veją, teritoriją.“
Prie projekto vykdymo prisidėjusi Dzūkijos vietos veiklos grupės (VVG) pirmininkė Edita Gudišauskienė teigė, jog šiam projektui buvo skirta 96 tūkst. eurų parama.
„Pagal teisinę bazę, yra kiekvieno projekto kontrolės laikotarpis. Kuklių projekto kontrolės laikotarpis buvo 5 metai, per kurį projekto pareiškėjas – Kuklių kaimo bendruomenės komitetas – buvo įpareigotas rūpintis tuo projektu. Tas laikotarpis jau baigėsi prieš trejus metus, bet tai, kad baigėsi kontrolės laikotarpis, nereiškia, kad viską reikia apleisti. Deja, jau nebegalima taikyti sankcijų“, – sakė E. Gudišauskienė.
„Dzūkų žinių“ informacija