Ramūno Buinausko nuotr.
Ramūno Buinausko nuotr.
Ramūno Buinausko nuotr.
Ramūno Buinausko nuotr.
Į Giraitę sugrįžo juodasis slapukas, neįprastos išvaizdos Lietuvos miškų sparnuotis – juodasis gandras. Sugrįžo į savo lizdą sename, stambiomis ir plačiai į šalis išsikerojusiomis šakomis ąžuole: čia jo namai.
Juodųjų gandrų padangėje dairytis gamtininkas Ramūnas Buinauskas pradeda apie Velykas. Žino, kad tai tas metas, kai kiekvieną akimirką danguje gali išvysti ilgai lauktą juodąjį gražuolį. Juk į Lietuvą šie paukščiai parskrenda kovo mėnesio pabaigoje arba balandžio pirmoje pusėje. Štai 2021 metais gamtininko kaimynystėje gyvenantis juodasis gandras namo parskrido antrą Velykų dieną. „Šiemet parskrido šiek tiek ankstėliau: prieš Velykas. Anksčiau jo nemačiau, o ir jokių požymių, kad jis jau lizde sukinėjasi, nepastebėjau”, – sako jis. Džiaugiasi vyriškis, parskrido miško sargas. Anot seno prietaro, kad saugotų šį mišką. Juk sakoma, kad juodasis gandras nuo piktųjų dvasių saugo žemes, kuriose gyvena.
Giraitėje jam tinkamos sąlygos perėti. Mat šie unikalūs paukščiai mėgsta mišrius spygliuočių ir lapuočių miškus, drėgnas, pelkėtas vietoves. Todėl šiuos tylius, baikščius ir paslaptingus paukščius retai kas išvysta.
Juodieji gandrai dažniausiai maitinasi šalia gyvenamų vietų esančiuose vandens telkiniuose: natūraliuose upeliuose, ežerų pakrantėse, balose, vandens kanaluose, drėgnose pievose. Gaudo smulkias žuvis, varles, bestuburius, graužikus. Giraitėje viso šito gėrio į valias. „Šiais metais Giraitės miške gamtinės buveinės ypač vandeningos, todėl juodiesiems gandrams susiformavo ypač tinkamos sąlygos gyvenimui ir maitinimuisi. Puoselėju viltį, kad šiemet juodųjų gandrų neperėjimo maratonas bus nutrauktas“, – viliasi gamtininkas. Ramūnas nori pasidžiaugti, kad šiemet keturratininkai tapo kur kas kultūringesni. „Nepiktnaudžiauja braudamiesi į gamtines buveines, o kultūringai ir pakankamai ramiai važinėja pagrindiniais keliais. Vadinasi, kultūringų miško lankytojų daugėja. Tą patvirtina ir prie pagrindinio miško kelio perinti pelėda“, – sako R. Buinauskas.
Tačiau vis tik tai labai atsargus ir žmogaus vengiantis paukštis. Juodiesiems gandrams, ypač jautriems, atsargiems paukščiams, itin svarbu ramybė. Bet žmonių ir paukščių gyvenimai skiriasi. Kiekvienas pavasarį sutinkame kitaip: paukščiai ruošiasi perėti, žmonės į gamtą traukia. Šių jautrių paukščių perėjimo metu net netyčiomis apsilankius prie lizdo, jiems sukeliamas didelis stresas: paukščiai lizdą gali net palikti. Pasak Ramūno, kad paukščiai itin jautrūs, rodo ir tas faktas, jog praeitais metais mūsų rajone jauniklių neužaugino nė viena juodųjų gandrų šeima.
Šis vienišius ir slapukas į Lietuvos raudonąją knygą įrašytas dar 1976 metais, jis įrašytas ir į Europos Sąjungos paukščių direktyvos labiausiai pažeidžiamų rūšių sąrašą. Juoduosius gandrus saugo Berno ir Bonos konvencijos.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje peri apie 650–950 juodųjų gandrų porų, kai tuo tarpu visiems pažįstamų baltųjų gandrų populiacija mūsų šalyje siekia 20 000 porų.