Vilma Danauskienė, Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narė
Vadovaujantis Lazdijų rajono savivaldybės tarybos 2022 m. kovo 25 d. sprendimu Nr. 5TS-993 „Dėl Lazdijų rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo nuostatų patvirtinimo“ patvirtintų Lazdijų rajono savivaldybės garbės piliečio vardo suteikimo nuostatų 5 punktu, pateikiau Lazdijų rajono merei ir atrankos vertinimo komisijai Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimui (po mirties) šių, iš Lazdijų krašto kilusių, Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) signatarų: MIKO BAGDONO, PRANO GRĖBLIŪNO, JUOZO VOLODKEVIČIAUS IR ZIGMO PRANO STARKAUS, kandidatūras už indėlį į Lietuvos parlamentarizmą ir Lietuvos savivaldybių institucinės veiklos raidą.
Visus šiuos keturis kandidatus jungia du vardikliai – Lazdijų kraštas, kaip jų gimtinė, ir jų, kaip parlamentarų, darbas Lietuvos Steigiamajame Seime (1920–1922).
Mikas Bagdonas iš Krosnos, Pranas Grėbliūnas iš Nemajūnų, Juozas Volodkevičius iš Krosnėnų ir Zigmas Pranas Starkus iš Rudaminos – štai tie keturi didžiavyriai, kuriais Lazdijų kraštas gali pelnytai didžiuotis, tačiau kurių atminimo iki šiol pelnytai neįvertinome ir, juo labiau, neįamžinome.
Nedaug šiandien turime viešai prieinamų šaltinių apie šių politikų gyvenimą, pasiekimus, dar mažiau žinome apie jų gyvenimą ir darbus už Steigiamojo Seimo sienų ar likimus ir jų baigtį.
Tačiau Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo suteikimas galėtų būti puikus akstinas mūsų krašto istorikams, mokytojams, kraštotyrininkams, muziejų darbuotojams, moksleiviams plačiau pasidomėti šių signatarų politine, ir ne tik, veikla ir surinkti kuo detalesnę šių iškilių Lazdijų krašto vyrų gyvenimo detalių mozaiką, kuri galėtų virsti monografijomis, kraštotyros darbais, muziejų ekspozicijomis.
Mokytojas, du ūkininkai ir vienas iš Konstitucijos kūrėjų. Pirmieji trys darbavosi Ūkininkų sąjungos frakcijoje, visi keturi kartu priklausė vadinamajam krikdemų blokui Seime.
Tragiškiausia lemtis – Starkaus, buvusio Žemės reformos valdybos pirmininko, Lietuvos banko valdytojo, valstybės kontrolieriaus, vieno iškiliausių prieškario Lietuvos politikų, kuris buvo sovietų okupantų suimtas, kankintas ir 1942 metais sušaudytas Sverdlovsko kalėjime (Rusija) NKVD budelių. Jo palaidojimo vieta iki šiol nežinoma.
Steigiamojo Seimo pirmajame posėdyje Kaune Zigmo Starkaus kandidatūra buvo iškelta į Seimo pirmininko pareigas, tačiau jis ją atsiėmė Aleksandro Stulginskio naudai.
Vertinant Miko Bagdono, Prano Grėbliūno, Juozo Volodkevičiaus ir Zigmo Prano Starkaus indėlį į Lietuvos ir Lazdijų krašto gyvenimą, visų pirma, turėtume juos vertinti Lietuvos Steigiamojo Seimo nuopelnų mūsų Valstybei ir jos raidai požiūriu.
Ir nors kiekvieno iš jų, paėmus atskirai, kaip Seimo nario indėlis Lietuvos Respublikai ir Lazdijų kraštui gal ir skiriasi savo dydžiu, intensyvumu, reikšme, tačiau vertindami turėtume žvelgti plačiau. Jau vien tas faktas, kad Steigiamasis Seimas buvo pirmasis visuotinai išrinktas demokratiniuose rinkimuose Lietuvos parlamentas, Lietuvą net ir žvelgiant iš šių dienų retrospektyvos pastato į garbingiausių demokratinių valstybių gretas.
Dar daugiau – šiuose rinkimuose vienodą balso teisę turėjo visi Lietuvos Respublikoje gyvenę piliečiai, nepriklausomai nuo jų lyties, socialinio statuso, išsilavinimo ar politinių pažiūrų.
Renkant Steigiamojo Seimo narius, balso teisę turėjo ir moterys, kas to meto Vakarų pasaulyje dar buvo reta išimtis. Dar daugiau – moterys buvo išrinktos ir į Seimą ir jų indėlis į Lietuvos parlamentarizmo istoriją šiandien yra viena didesnių demokratijos apraiškų jaunoje Lietuvos valstybėje.
O Steigiamojo Seimo – tiek atskirų jo narių, tiek in corpore kaip instituto – reikšmė ir nuopelnai Lietuvos valstybingumui yra milžiniški ir nekvestionuotini.
Steigiamajam Seimui teko spręsti pagrindinius konstitucinius klausimus. Pirmasis jo darbas buvo Lietuvos valstybės formos nustatymas, 1920 m. gegužės 15 d. jis Lietuvą paskelbė demokratine respublika.
Steigiamasis Seimas buvo išskirtinis savo pobūdžiu – jis buvo „steigiamasis“ arba kitaip „konstituanta“ – tai yra toks parlamentas, kuris turėjo parengti ir priimti valstybės Konstituciją, t. y. pagrindinį valstybės įstatymą, dar vadintą „įstatymų įstatymą“.
Konstitucija turėjo apibrėžti valstybės valdymo formą, valdžios institucijų kompetencijos sritis, jų galios ribas ir institucijų tarpusavio santykius, taip pat valstybės piliečių laisves, teises ir pareigas.
Pirmoji nuolatinė Lietuvos Valstybės Konstitucija buvo priimta 1922 m. rugpjūčio 1 d. ir dar kartą įtvirtino demokratinės respublikos raidos kelią.
Būtent šio Seimo priimta rezoliucija paskelbė ir įtvirtino Lietuvos valstybę kaip demokratinę respubliką, nepriklausomą ir laisvą nuo visų ryšių su kitomis valstybėmis.
Demokratinės ir nepriklausomos valstybės santvarkos įtvirtinimas, valstybinės valiutos, lito, įvedimas, žemės reforma, valstybinio banko įsteigimas – tai tik maža dalis reformų ir darbų, kuriuos atliko būtent Steigiamasis Seimas, kuriame dirbo ir keturi Lazdijų krašto sūnūs – dzūkai Mikas Bagdonas, Pranas Grėbliūnas, Juozas Volodkevičius ir Zigmas Pranas Starkus.
Steigiamasis Seimas įtvirtino vakarietiškos demokratinės, parlamentinės valstybės principus, tikėjimo, sąžinės ir žodžio laisvę; lyčių ir tautų lygybę pagal įstatymą; asmens neliečiamumą ir jo privačios sąžinės ir žodžio laisvę.
Lietuvos Valstybės Taryba, 1918 m. vasario 16 d. paskelbusi Lietuvos valstybės Nepriklausomybės Aktą, ir Steigiamasis Seimas (1920 m. gegužės 15 d. – 1922 m. spalio 6 d.) užbaigė tautinio atgimimo laikotarpį. Šis Seimas priėmė nuolatinę valstybės Konstituciją, žemės reformos įstatymus, svarstė ir priėmė įvairias valstybės gyvenimo sritis reguliuojančius įstatymus (pvz., įvedė Lietuvoje metrinę matų, saikų ir svorių sistemą, įvedė Vidurio Europos laiką). Šis Seimas vykdė visų lygių vykdomosios valdžios įstaigų kontrolę, šiuo laikotarpiu sutvirtėjo tarptautinė Lietuvos padėtis. Per pustrečių metų Lietuvą de jure pripažino šešiolika valstybių.
„Steigiamasis Seimas stropiai dabos, kad valdžios organai, eidami savo pareigas, nesivaduotų savo valia, bet griežtai laikytųsi nustatytų teisės normų. Tokį tai darbą sudėjo ant silpnų mūsų pečių Tėvynė. Mes gerai jaučiam tą atsakomybę, tos naštos sunkumą. Tačiau imsimės darbo šviesia viltimi, ir Dievo padedami ankštam sąryšy su savo rinkėjais, jų remiami esam pasiryžę tą darbą atlikt.“ (Aleksandras Stulginskis, Lietuvos Respublikos Steigiamojo Seimo Pirmininkas, 1920 m. gegužės 15 d.)
Nežinodami savo praeities negalėsime kurti pilnavertės, turiningos, patirtimi turtingos ateities. Neįvertinę savo krašto valstybingumui nusipelniusių piliečių, liksime istorijos provincialai, turėję šansą tinkamai įprasminti ir įamžinti istorinę atmintį, tačiau juo nepasinaudoję.
Nuoširdžiai tikiu, kad mano teikimą palaikys ne tik Lazdijų rajono savivaldybės merė, tarybos nariai, bet ir kandidatų vertinimo atrankos komisijos atstovai, todėl pateikiau Lazdijų rajono savivaldybės Garbės piliečio vardo apdovanojimui (po mirties) Lietuvos Steigiamojo Seimo (1920–1922) signatarų MIKO BAGDONO, PRANO GRĖBLIŪNO, JUOZO VOLODKEVIČIAUS IR ZIGMO PRANO STARKAUS kandidatūras.
MIKAS BAGDONAS (1894–1937)
Steigiamojo Seimo narys (1920 09 05 – 1922 01 27)
Gimė 1894 10 08 Marijampolės apskr., Krosnoje.
Mokėsi Krosnos pradžios mokykloje, Veiverių mokytojų seminarijoje.
Studijavo Maskvos universitete.
1913–1918 m. mokytojavo Veiverių mokytojų seminarijoje.
1919 m. – Lietuvos kariuomenės savanoris.
1920 m. kandidatavo į Steigiamąjį Seimą, tačiau išrinktas nebuvo.
Mandato atsisakius Juozui Volodkevičiui, nuo 1920 09 05 – Steigiamojo Seimo narys. Steigiamajame Seime priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos, Krikščionių Demokratų blokui.
1922 01 27 mandato atsisakė.
Išvykęs į JAV studijavo teisę Lojolos (Čikaga) ir Harvardo universitetuose.
1925 m. Lojolos universiteto teisės mokslų daktaras.
Nuo 1926 m. dirbo Užsienio reikalų ministerijoje.
Nuo 1927 m. iki mirties dirbo Lietuvos atstovybėje pirmuoju sekretoriumi, Lietuvos konsulo (nuo 1936 m.) Čikagoje pareigas.
Mirė 1937 metais.
PRANAS GRĖBLIŪNAS (1870–1947)
Steigiamojo Seimo narys (1920 03 07 – 1922 11 13)
Gimė 1870 m. kovo 10 d. Seinų apskr., Šventežerio valsč., Nemajūnų kaime.
Mokėsi gimtinės pradžios mokykloje. Buvo išvykęs į JAV, kur gyveno 4 metus. Grįžęs į Lietuvą ūkininkavo.
Po nepriklausomybės paskelbimo buvo išrinktas į Šventežerio valsčiaus savivaldybę, vėliau į Seinų apskrities tarybą.
Kandidatavo į Steigiamąjį Seimą, tačiau išrinktas nebuvo. Į Seimą pateko tik Seimo kadencijos pabaigoje 1922 m. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijai.
Mirė 1947 metais, palaidotas Miroslavo (Alytaus r.) kapinėse.
JUOZAS VOLODKEVIČIUS (1873 – mirties data nežinoma)
Steigiamojo Seimo narys (1920 05 15 – 1920 09 15)
Gimė 1873 m. Seinų apskr., Krosnos valsč., Krosnėnų kaime.
Mokėsi savarankiškai, vėliau ūkininkavo.
1901–1905 m. ėjo Kirsnos valsčiaus viršaičio pareigas.
Vėliau išsikėlė gyventi į Rudaminos valsčių.
Į Steigiamąjį Seimą išrinktas I (Marijampolės) rinkimų apygardoje. Seime priklausė Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) frakcijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką.
ZIGMAS PRANAS STARKUS (1892–1942)
Steigiamojo Seimo narys (1920 05 15 – 1922 11 13)
Gimė 1892 m. spalio 12 d. Rudaminoje (Seinų apskritis).
Mokėsi Rudaminos pradžios mokykloje.
1912 m. baigė Marijampolės gimnaziją.
1917 m. baigė Maskvos universiteto Gamtos fakultetą.
Studijų metais įsitraukė į ateitininkų veiklą.
Po karo grįžęs į Lietuvą aktyviai dalyvavo valstybės kūrimo procese.
1918–1920 m. – vidaus reikalų viceministras.
Į Steigiamąjį Seimą išrinktas II (Kauno) rinkimų apygardoje.
Nuo 1920 m. balandžio 14 d. iki 1922 m. lapkričio 13 d. – Steigiamojo Seimo narys. Priklausė Lietuvos darbo federacijos frakcijai, įėjusiai į krikščionių demokratų bloką.
Steigiamajam Seimui referavo Lietuvos valstybės Konstitucijos projektą.
Į I Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP), Moterų katalikių ir Blaivybės draugijos sąrašus.
Nuo 1922 m. lapkričio 21 d. – Komisijų komisijos pirmininkas, nuo 1922 m. lapkričio 22 d. – Savivaldybių ir administracijos, Teisių ir redakcijos komisijų pirmininkas, nuo 1923 m. vasario 1 d. – Statutui parengti komisijos narys.
Nuo 1923 m. vasario 6 d. – Seniūnų sueigos atstovo Mykolo Krupavičiaus pavaduotojas.
1922–1924 m. – Žemės reformos valdybos pirmininkas.
Į II Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP) sąrašą.
Nuo 1923 m. birželio 5 d. iki 1926 m. birželio 2 d. – II Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.
Nuo 1923 m. birželio 8 d. – Savivaldybių ir administracijos, Statutui parengti komisijų narys, nuo 1923 m. birželio 8 d. iki 1924 m. spalio 31 d. – Teisių ir redakcijos komisijos narys.
Nuo 1924 m. liepos 8 d. iki 1925 m. vasario 4 d. – vidaus reikalų ministras (X Antano Tumėno Ministrų Kabinetas (1924 m. birželio 18 d. – 1925 m. vasario 4 d.)).
1925–1926 m. – Valstybės kontrolierius.
Į III Seimą išrinktas VI (Utenos) rinkimų apygardoje pagal Lietuvos krikščionių demokratų partijos (LKDP), Lietuvių katalikių moterų, Pavasarininkų, Blaivininkų ir kitų katalikiškų organizacijų sąrašus.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. iki 1927 m. balandžio 12 d. – III Seimo narys. Priklausė Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai.
Nuo 1926 m. birželio 2 d. – Laikinosios rinkimų patikrinimo komisijos narys, nuo 1926 m. birželio 9 d. iki 1926 m. gruodžio 1 d. – Savivaldybių ir administracijos komisijos narys, nuo 1926 m. birželio 9 d. – Teisių ir redakcijos komisijos nario Edvardo Turausko pavaduotojas.
1936 m. – Lietuvos banko valdybos direktorius, vėliau – banko valdytojo pavaduotojas.
Vienas iškiliausių Lietuvos politikų, nusipelnęs Lietuvos valdymo institucijų kūrime, teisėkūros procese.
1940 m. SSRS okupavus nepriklausomą Lietuvos valstybę, Z. P. Starkus su žmona bei vaikais buvo suimti, įkalinti ir ištremti į Sibiro gulagus.
1942 m. rugpjūčio 25 d. sušaudytas Sverdlovske. Palaidojimo vieta ir kapas iki šiol nežinomi.
* Kandidatų biografijoms ir kitai informacijai surinkti buvo naudojamasi Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos, Lietuvos ypatingojo archyvo rinkmenose esančia medžiaga, taip pat naudoti viešai prieinami informacijos šaltiniai internete.