Kelinti metai iš eilės į Nemuną pilamas biologinis preparatas upinių mašalų lervoms naikinti duoda teigiamų rezultatų – tyrimai rodo, jog kraujasiurbių mašalų populiacija sumažėjo. Vadinasi, Pietų Lietuvos gyventojai galės ramiai mėgautis vasaros malonumais.
Šiais metais biologiniam preparatui „VectoBac 12AS“, skirtam upinių mašalų naikinimui, pirkti iš valstybės biudžeto skirta 67,2 tūkst. eurų. Penkios Pietų Lietuvos savivaldybės – Druskininkų, Varėnos, Lazdijų ir Alytaus rajonų bei miesto – skyrė po 5,76 tūkst. eurų. Preparato išpylimo darbus, kaip įprasta, organizavo Druskininkų savivaldybė.
Gegužės 15-ąją į Nemuną Lazdijų rajone, ties Varviškės kaimu, buvo išpiltas biologinis preparatas „VectoBac 12AS“ kraujasiurbių upinių mašalų lervutėms naikinti. Procesą stebėjo preparato tiekėjo UAB „Biopolis“ ir Gamtos tyrimų centro atstovai, Druskininkų savivaldybės administracijos specialistai.
„Į Nemuną buvo išpilta 3 500 litrų biologinio preparato upiniams mašalams naikinti – jau aštuntą pavasarį naikiname mašalus, kurie Dzūkijos regionui buvo tapę tikrai didele problema. Darbas ar tiesiog buvimas lauke birželį buvo didelė kančia, nes esant milžiniškam mašalų kiekiui negelbėdavo jokie repelentai. Jau nekalbu apie lauke paliekamus gyvulius ar į lauką išleistus naminius gyvūnus. Kraujasiurbių mašalų naikinimo programą po ilgų įtikinėjimų mums pavyko atnaujinti 2016 metais. Mokslininkų skaičiavimais, per tuos metus, kai pilame preparatą, mašalų sumažėjo maždaug 10 kartų“, – sakė Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas.
Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Entomologijos laboratorijos vadovės, Vyresniosios mokslo darbuotojos dr. Rasos Bernotienės teigimu, kadangi kiaušinio preparatas neveikia, svarbu jį panaudoti tiksliai tuo metu, kai mašalai yra lervos stadijoje, bet visi išsiritę iš kiaušinių. Reikia pagauti momentą, kai jie nėra kiaušinyje, bet nėra ir suaugę. Tada lerva žūsta ir neišsivysto suaugėliai.
Šiemet preparatas, kaip ir kasmet, bus pilamas du kartus – po pirmojo panaudojimo mokslininkai atliks tyrimus ir stebės upinių mašalų populiacijos rodiklius. Antrą kartą šį pavasarį preparatas bus pilamas gegužės pabaigoje, tuomet planuojama jo išpilti dar 2 000 litrų. Anksčiausiai preparatas „VectoBac 12AS“ Lietuvoje buvo naudotas gegužės 7 dieną, vėliausiai – birželio pradžioje.
Preparatas „VectoBac 12AS“ sukurtas taip, kad naikina tik konkrečios rūšies mašalus, nekenkdamas nei augmenijai, nei kitai gyvūnijai, nes jis savo sudėtyje neturi cheminių elementų. Mašalų lervos žūva nuo jas pažeidžiančios bakterijos, kuri nėra pavojinga kitiems gyvūnams, žuvims ar žmonėms. Be to, pati bakterija, veikiama aplinkos, maždaug po dviejų savaičių žūsta nepalikdamas jokių poveikio pėdsakų.
Mašalams susiporavus, apsivaisinusios patelės skrenda maitintis, dažniausiai gyvulių, žmonių ar paukščių krauju. Tai sudaro tam tikrus nepatogumus ir netgi kelia grėsmę žmonėms bei gyvuliams. Prisigėrusi kraujo patelė deda kiaušinius. Vienu metu ji sudeda keliasdešimt kiaušinių, o per sezoną gali atsivesti kelias vadas palikuonių. Be to, upiniai kraujasiurbiai mašalai padedami vėjo gali nuskristi net 70–75 kilometrus nuo tos vietos, kur veisiasi.
Žmones, kaip ir kitus gyvūnus, gelia tik upinių kraujasiurbių mašalų patelės, nes jos minta krauju, o patinėliai jokios grėsmės nekelia, kadangi jų maistas – nektaras.