„Susirgau, tačiau taip reikalingos ligos išmokos nesulaukiau, nors ir sąžiningai moku mokesčius.“
„Kaip pragyventi, sumokėjus metinėje pajamų deklaracijoje nurodytas įmokas, iki kol „įkris“ uždarbis už atliktą projektą?“
„Kodėl kreditoriai delsia suteikti man paskolą, nors uždarbiu ir negaliu skųstis?“
Su tokiais ir panašiais klausimais gali susidurti savarankiškai (pagal IDV pažymą, verslo liudijimą ir pan.) dirbantis asmuo, jei į freelanc‘inimo „vandenis nėrė“, pakankamai nepasidomėjęs šia profesinio užimtumo forma. Žinoma, mokytis niekada nevėlu. Tad, jei dirbate savarankiškai ir norite, jog teksto pradžioje pateikti klausimai nesukeltų problemų, rekomenduojame perskaityti šiuos patarimus ir, žinoma, pastaraisiais vadovautis.
Jei norite, jog visos priklausančios išmokos pasiektų laiku, rinkitės savarankiškos veiklos įmokų mokėjimą kas mėnesį, o ne vieną kartą per metus. Dirbant pagal darbo sutartį, kiekvieną mėnesį nuo atlyginimo „ant popieriaus“ yra „atriekiami“ atitinkamo dydžio mokesčiai. Ir dėl to nereikia per daug sukti galvos. Na, nebent mintyse ar artimų draugų rate pasiskųsti, jog galėtų tie mokesčiai būti ir mažesni. Tuo tarpu, dirbantys savarankiškai, turi pasirinkimo laisvę, priklausančius mokesčius (GPM, PSD, VSD) mokėti kiekvieną mėnesį ar kartą per metus, pateikus metinę pajamų deklaraciją. Žinoma, pastarasis variantas, dėl, iš pirmo žvilgsnio, paprastesnės buhalterijos, gali atrodyti patogesnis, tačiau yra vienas didelis BET.
Jei įmokos nuo savarankiškos veiklos yra mokamos vieną kartą per metus, priklausančios išmokos (ligos, motinystės) taip pat mokamos ne iš karto, bet kartą per metus, deklaravus pajamas. Tad rekomenduojame atkreipti dėmesį į šį niuansą: juk nuo ligų ar kitų nenumatytų aplinkybių nei vienas, nepriklausomai nuo to, kokia pajamas nešančia veikla užsiimame, nesame apdraustas.
Jei norite, jog metinė pajamų deklaracija netaptų finansiškai nepakeliama našta, ruoškitės tam iš anksto. Girdint nuogąstavimus, jog metinės pajamų deklaracijos pareiga neretam savarankiškai dirbančiam asmeniui, finansiniu atžvilgiu, tampa kone katastrofa, norisi užduoti klausimą, dėl kokių priežasčių mokesčiams skirti pinigai nėra sąžiningai atidedami kiekvieną mėnesį, pavyzdžiui, į banko sąskaitą „sukritus“ visoms to laikotarpio pajamoms. Juk GPM, PSD ar VSD įmokų, kurias reikia mokėti dirbantiems savarankiškai, dydžiai nėra kažkokia valstybinė paslaptis. Pastaruosius, pasinaudoję viena iš internete nesunkiai randamų, paprastai naudojamų individualios veiklos mokesčių skaičiuoklių, gali (o ir turėtų) apskaičiuoti kiekvienas. Ir, žinoma, remiantis gautais skaičiais, iš karto atidėti reikėtų atidėti atitinkamą sumą (tam puikiai tinka atskira banko sąskaita) ar pradėti taikyti praktiką, kai mokesčiai yra mokami kas mėnesį, o ne kartą per metus. Juk, sutikite, kur kas lengviau šią kiekvienam sąžiningam mokesčių mokėtojui priklausančią pareigą atlikti mažesnėmis (kalbant apie pinigų sumą) dalimis nei iš karto.
Jei norite palengvinti paskolos dirbant savarankiškai išdavimo procesą, tinkamai ir laiku atlikite „namų darbus“. Faktą, jog paskolos dirbantiems savarankiškai (bene geriausias šaltinis šia tema – nuorodoje pateiktas straipsnis) išdavimo procesas yra šiek tiek sudėtingesnis ir trunkantis ilgiau didžiąja dalimi lemia ne kreditoriaus, o paties pasiskolinti norinčio asmens elgesys.
Atsižvelgiant į faktą, jog savarankiškai dirbančių asmenų, nors neretai ir galinčių pasigirti pakankamai solidžiu uždarbiu pajamos yra nepastovios (skirtingo dydžio) ir nereguliarios (nėra fiksuotos gavimo datos), kreditorius, norėdamas didesnės garantijos dėl potencialaus kredito gavėjo pajėgumo tinkamai vykdyti naujus finansinius įsipareigojimus, taiko griežtesnius reikalavimus.
· Jei, pavyzdžiui, dirbant pagal darbo sutartį yra vertinamos už 6 mėnesių laikotarpį gautos pajamos, tai, savarankiškai dirbančiųjų atveju šis laikotarpis prasitęsia bent iki 24 mėnesių.
· Jei duomenys, reikalingi vertinant pagal darbo sutartį dirbančių asmenų pateiktą paraišką, kreditoriui yra prieinami Sodros duomenų bazėje, tai savarankiškai dirbantieji visą reikiamą informaciją turi pateikti patys.
Būtent šioje vietoje ir slypi „kabliukas“, kokiu būdu savarankiškai dirbantys asmenys gali patys pakoreguoti paskolas išdavimo spartą. Tie minėti „namų darbai“ – tai įvairių dokumentų, kurių gali paprašyti kreditorius, susijusius su savarankiškos veiklos vykdymo faktu bei gaunamų pajamų dydžiu/pastovumu, savalaikis rinkimas. Jei reikalingus dokumentus galėsite pateikti iš karto, paskolos procesas tikrai neatrodys toks ilgas.
Taigi, viskas neretai nėra taip juoda, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Kartais tereikia kelių protingų patarimų ir, žinoma, būtinybės jais vadovautis. Paskolos dirbant savarankiškai ir kiti su šia užimtumo forma susiję klausimai – puikus pavyzdys.