Prieš dvejus metus, iš Lazdijų socialinių paslaugų centro direktorės pareigų atleidus Jolantą Marcinkienę ir paskelbus konkursą vakuojančiai vietai užimti, naujas vadovas nebuvo iškart paskirtas. Pakartotinį konkursą laimėjo socialinio darbo specialistė iš Kalvarijos Lina Saladuonienė.
Nuo 2021 metų rudens šiose pareigose dirbusi L. Saladuonienė sugebėjo stabilizuoti įstaigos darbą, sutelkti kolektyvą bendrai veiklai. Praėjusią savaitę buvo pranešta, kad L. Saladuonienė, gavusi darbo pasiūlymą, palieka darbą Lazdijuose. Jau nuo šio pirmadienio buvusi direktorė dirba kitoje įstaigoje.
Socialinių paslaugų centro direktorė buvo kolegų šiltai išlydėta, gerų žodžių socialiniuose tinkluose jai negailėjo ir Lazdijų rajono savivaldybės merė.
Apie iššūkius Lazdijuose, darbą mūsų krašte, socialinio darbuotojo profesiją kalbamės su L. Saladuoniene.
– Lazdijų socialinių paslaugų centrui pradėjote vadovauti nelengvu laikotarpiu – savivaldybės vadovybės iniciatyva buvo atleista centro direktorė, ilgai neišrinktas naujas vadovas. Ar Jums buvo iššūkis imtis vadovauti Lazdijų socialinių paslaugų centrui?
– Nebuvo iššūkis, nes turėjau tokio darbo patirties, todėl viskas buvo žinoma ir suprantama.
– Ką pozityvaus Jums pavyko nuveikti Lazdijuose, kuo džiaugiatės?
– Atlikome patalpų remontą, pagerinome darbuotojų darbo sąlygas, pradėjome vykdyti integralios pagalbos projektą, kompleksinių paslaugų šeimai projektą, pradėjome teikti prevencines socialines paslaugas, kitus naujus projektus.
– Ar yra specifikos Lazdijų rajone, teikiant socialines paslaugas?
– Lazdijų rajono savivaldybė teikia ypatingą dėmesį tam, kad žmonėms netektų eilėje laukti socialinių paslaugų. Mūsų įstaiga ypač stengėsi, kad žmonės nelauktų eilėje gauti paslaugų. Panašu, kad mums tai pavyko.
– Jums pradėjus vadovauti Lazdijų socialinių paslaugų centrui, kolektyve buvo daug problemų. Kaip Jums pavyko suburti kolektyvą?
– Manau, kad po truputį požiūris į žmogų, tarpusavio bendravimą, kalbėjimą su žmogumi pasikeitė, kolektyvas susibūrė. Pasitvirtinome veiklos struktūrą, dabar kiekvienas skyrius žinojo, ką ir kaip turi dirbti.
– Kokios savybės būtinos socialinį darbą dirbančiam žmogui?
– Šiam darbui turi būti žmogaus pašaukimas – ar jis gali dirbti tokį darbą, ar negali. Kas pasirenka šią profesiją, turi atsakyti sau į klausimą: ar jis jautrus žmogaus skausmui, ar ne, ar jis pats yra viduje stiprus ir turi jėgų padėti kitam žmogui?
– Kodėl išėjote iš darbo Lazdijuose? Ką dabar dirbate?
– Gavau priimtiną darbo pasiūlymą arčiau savo namų. Dabar dirbu tą patį darbą – socialinių paslaugų teikimą – tik nevyriausybinėje organizacijoje.
– Gyvenate Kalvarijoje. Kasdien Jums tekdavo važinėti į darbą Lazdijuose. Ar tai nevargino?
– Man tai nesudarė problemos, gamta puiki, kelias gražus. Važiuojant namo po darbo dienos, man buvo galimybė apmąstymams ir atsipalaidavimui. Bendravimas su gamta ir kraštovaizdžio stebėjimas kelionės metu man buvo labai reikalingas ir svarbus.
– Kokie Jūsų įspūdžiai iš darbo Lazdijuose?
– Patys puikiausi įspūdžiai, tai buvo labai geras ir šviesus mano gyvenimo etapas.
– Dėkoju už pokalbį. Sėkmės naujame darbe!