Lazdijuose, Vytauto gatvėje, atliekant renovacijos darbus buvusiame policijos pastate, darbininkai aptiko netikėtą radinį – rankinę granatą, įmūrytą pastato sienoje rytiniame kampe. Darbininkai sustabdė darbus ir apie tai pranešė policijai. Atvykę policijos pareigūnai ėmėsi saugumo priemonių ir iškvietė „Aro“ išminuotojus, kurie nustatė, kad tai II pasaulinio karo laikų vokiška granata M-39. Granatą išminuotojai išvežė sunaikinti.
Vakar kalbintas UAB „Robeks statyba“ atstovas Žydrūnas Zubrickas, kuris vadovauja šio pastato rekonstrukcijos darbams, teigė, kad granata rasta antrame aukšte, palėpės sienoje, kuri jungiasi su stogu. „Ten yra toks tarpas, kuriame sprogmuo buvo paslėptas. Kiek mums yra žinoma, antrame aukšte buvo sovietinio saugumo KGB kabinetai. Į šiuos kabinetus vedė dvigubos durys su garso izoliacine medžiaga. Iš tiesų tai specifinis sovietinis represinių struktūrų pastatas, kuriame buvo tardomi ir kalinami žmonės, neįtikę sovietinei valdžiai. Ta dvasia pastate dar jaučiama. Šio pastato rūsyje yra kameros, mediniai gultai, kur buvo laikomi žmonės, čia jiems kurptos bylos. Šias kameras mes tik išvalėme ir nieko jose netvarkėme, siekiame, kad liktų tų laikų autentika, nes čia bus muziejus. Daugiau kokių nors daiktų, ginklų liekanų nesame radę, tačiau pastatas tikrai primena tuos šiurpius sovietinius laikus. Kai pradėjome šio pastato rekonstrukcijos darbus, dar radome išardytas krosnis, matyt, kažkam labai reikėjo koklinių plytelių bei kitų krosnies įrenginių. Beje, šio pastato rekonstrukcijos techninę priežiūrą atlieka Manvydas Supranavičius, kurio senelis pokario laikais čia buvo sulaikytas už taip tuomet vadinamą antitarybinę veiklą“, – sakė Ž. Zubrickas.
Vakar kalbintas M. Supranavičius pripažino, kad būdamas pastate jaučiasi nejaukiai. „Taip, mano senelio, politinio kalinio Mečislovo Supranavičiaus, čia vargai ir kančios prasidėjo, jis šio pastato saugumo kamerose kalėjo 1951 metais už tuomet vadinamą antitarybinę veiklą. Jam čia buvo sukurpta byla ir jis vėliau buvo išvežtas į Kauno izoliatorių. O po to tarybinės valdžios nuteistas 25 metams ir išvežtas į Vorkutą. Grįžęs iš tremties gyveno Veisiejuose, sulaukė Lietuvos Nepriklausomybės, buvo rajono savivaldybės tarybos narys, gabus kryždirbys – išdrožė ir pastatė ne vieną kryžių, 2009 metais išėjo anapilin“, – apie sunkų senelio nueitą gyvenimo kelią pasakojo M. Supranavičius.
Šis pastatas, kurio patalpos ne vienam pagyvenusio amžiaus žmogui primena šiurpius pokario laikus, dabar renovuojamas ir jame įsikurs Laisvės kovų muziejus. Prieš karą šio pastato savininkai buvo žydai, vieni turtingiausių žmonių Lazdijuose. Jie čia teikė dantistų paslaugas. Pokariu turtas buvo nacionalizuotas, čia įsikūrė milicija bei KGB, taip vadinama stribų būstinė. Atgimimo laikais čia dar veikė policijos komisariatas, o vėliau policijai buvo pastatytas naujas pastatas šalia teismo.
