Dzūkų žinios

Gamta

Tęsiami žemyninių Dzūkijos kopų atvėrimo darbai

Tęsiami žemyninių Dzūkijos kopų atvėrimo darbai

Balandžio 5 d. vyko LIFE integruotojo projekto „Natura 2000 tinklo valdymo optimizavimas Lietuvoje“ organizuota talka Dzūkijos nacionaliniame parke.

Besiskleidžiančiais žiedais laukais žmonės gėrisi jau dabar, tačiau įstabiausias žydėjimo sprogimas numatomas artėjantį savaitgalį, balandžio 12–14 d., kai saulei nusileidus, žydinčius laukus užlies švytintys žvaigždžių ūkai ir jie nušvis stulbinančiomis spalvomis.

Užmirkusiose Giraitės miško pelkutėse jau pastebėtas besimaitinantis juodasis gandras: čia jo namai.

Žuvinto biosferos rezervatas yra didžiausias Lietuvoje pelkynas, apimantis 6940 ha gamtinį kompleksą.

Veisiejų šv. Jurgio parapijos „Carito“ vadovė Ona Rėkuvienė „Facebook“ paskyroje pranešė, kad į jos tėviškę, Babrų kaimą, kovo 10-ąją, 40-ies paukščių dieną, po pietų parskrido pirmas gandras.

Pasinerkite į žvejybos magiją ir mėgaukitės buvimu gamtoje!

Dzūkijos–Suvalkijos saugomų teritorijų direkcijos Metelių regioninio parko grupės Lankytojų centro administratorius Artūras Pečkys su draugais, išsiruošę į žygį Kalniškės miške, jau surado žydinčią žibutę – o ir žaltį teko laimė jiems pamatyti.

Visur klausimų daugiau negu atsakymų.

Mokslininkai: Dzūkijoje įgyvendinti pokyčiai padės išsaugoti retas rūšis

Mokslininkai: Dzūkijoje įgyvendinti pokyčiai padės išsaugoti retas rūšis

Dėl įvairios žmonių veiklos daugelis gamtinių savireguliacijos procesų yra sutrikę.

Kaip ir kasmet, vasario 1 dieną įsigalioja draudimas žvejoti lydekas, kuris tęsis iki balandžio 30 d.

Socialiniuose tinkluose matome medžiotojų nufilmuotų, rodos, mielų vaizdelių: šernės su būriu šerniukų, kiti gi rodo, kaip gražuoliai briedžiai laižo asfaltą, teisingiau sakant, druską, kuria kelininkai barstė kelius. Kodėl taip yra?

Sausis – puikus laikas sodinti kai kurias daržoves, taip pat gėles, kurios atšilus balkonus išpuoš žiedais.

Smagu, kai medžioklė tampa geru pabuvimu gamtoje su gerais bendraminčiais.

Šių metų pradžioje Dzūkijos nacionaliniame parke palei Marcinkonių-Varėnos kelią iškirtus plantacinį ūkinės paskirties mišką atverta 12,8 hektarų gamtiškai vertingų žemyninių kopų.

Šiame straipsnyje  pateikiami atsakymai į aktualiausius klausimus apie pievų atkūrimą.

Lesyklos paukščių stebėjimas – malonus užsiėmimas. Tačiau žinojimas, kad taip mes išsaugome ne vieną gyvybę, mums turi būti geriausia visos žiemos dovana.

Šiandien šio rajono žemdirbiai surengė akciją „Mėšlo iššūkis“ – keturiolikos srutvežių kolona patraukė į Telšius, į nuotekų valymo paslaugas teikiančią įmonę ir čia priduoti daugiau nei 200 tonų srutų.

Pilkiai jau tapo labai drąsūs, jie puola ne tik ganyklose besiganančius gyvulius, bet atsėlina ir į sodybas.

Aplinkos ministerija primena, kad šį savaitgalį dar bus galima gaudyti siauražnyplius vėžius. Nuo pirmadienio tai daryti bus draudžiama, taip pat nuo tos dienos nebebus galima žvejoti lašišų ir šlakių nerštui svarbiose upėse.

Siūlome neatidėlioti visko pavasariui ir žemę kompostu patręšti rudenį.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pasirašė įsakymą dėl vilkų sumedžiojimo 2023–2024 m. limito: nuo spalio 15 d. iki kitų metų kovo 31 d. bus galima sumedžioti 341 vilką.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prašo gyventojų būti atsargių, nes pučiant stipresniam vėjui gali sutrikti elektros energijos tiekimas, virsti dideli medžiai, lūžti jų šakos, kristi dideli reklamos stendai.

Būkime atsakingi ir pagarbiai elkimės su visais gyvūnais, tiek augintiniais, tiek ūkiniais.

Ne visi žino, kad geltonpintė yra valgomas grybas, netgi delikatesas.

Koks derlius užaugo jos daržuose, kai gamta šiemet ne juokais šėlo: pavasarį – šalnos, paskui – sausra?

Situacija, kad liečia uogas ir grybus Dzūkijoje, yra tragiška.

Visgi ekspertai primena, kad vykdomas žemyninių kopų atvėrimas – gerokai iš anksto suplanuota gamtotvarkos priemonė, kuri leis padidinti biologinę įvairovę ir atkurti nykstančių augalų bei gyvūnų rūšis.

Siekiama atgaivinti laivybą Nemuno upėje ir paskatinti verslą teikti paslaugas, kai didžiausia Lietuvos upe nuo Kauno iki Druskininkų galės plaukti laivai.