Sekmadienį vakare Lietuvą apskriejo puiki žinia: S. Skvernelis nepateko į antrąjį Prezidento rinkimų turą. Tai didelė pergalė ir šventė visiems sveiko mąstymo žmonėms ir aiškus ženklas „žaliesiems valstiečiams“, kad jų nevykusi demagogija ir propaganda patyrė visišką fiasko.
Nesuveikė Kauno ir Druskininkų merų raginimai balsuoti už premjerą, Lazdijuose nesuveikė labai aktyviai prezidento rinkimų kampanijoje dalyvavusios merės A. Miškinienės pasisakymai palaikyti S. Skvernelį. O kas ypač gerai, žlugo S. Jakeliūno ir V. Bako kliedesiai apie Lietuvą užvaldžiusius Skandinavijos bankus ir oligarchus iš MG Baltic. Iš tikrųjų ilgą laiką buvo klaiku žiūrėti ir klausyti, kai tikrai ne paskutiniai žmonės Seime skleidžia tokį melą. Kam tai buvo palanku? Tikrai ne Lietuvai ir jos žmonėms. Tokia demagogija, „žaliųjų valstiečių“ nuomone, turėjo padėti S. Skverneliui laimėti prezidento rinkimus ir dar labiau įtvirtinti „valstiečių“ valdžią. Kaip smagu konstatuoti, kad žmonės turi savo nuomonę ir nepasidavė tokiems kliedesiams.
„Valstiečiams“ visos prezidentinės kampanijos metu sekant stebuklines pasakas apie jų priešus, slypinčius ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio kapitalo įmonėse, teliko kraipyti galvą ir stebėtis: negi jau tas prezidento postas toks reikalingas, kad dėl to galima paaukoti elementarų žmogišką padorumą, sąžinę ir net sveiką protą?
Man pačiam teko gyvai girdėti tik vieną S. Skvernelio kalbą kovo mėnesį Seirijuose. Ir patikėkite, man jos visiškai pakako, kad daugiau šio politiko nesiklausyčiau, nes ir to buvo per akis. Lietuva dabar gyvena ekonomikos pakilimo metu, kas yra tikrai ne „žaliųjų valstiečių“, o anksčiau Lietuvą valdžiusių politinių jėgų ir politikų nuopelnas, bet S. Skvernelis pasakojo, kiek jis gero padarė, sutramdė, suvaldė ir t. t. Na, iš pradžių, kol dar buvo kantrybės klausytis, šiaip taip laikiausi, bet kai premjeras pradėjo pasakoti, kaip jis suvaldė kainų kilimą parduotuvėse (?!), kraipiau galvą ir mąsčiau: negi šis žmogus rimtai galvoja apie Prezidento postą?
Smagiausia buvo žiūrėti į R. Karbauskio veidą, kuris kalbėdamas per LRT televiziją neatlaikė įtampos ir pratrūko apie žurnalistų kalbamus niekus. Na, nemoka kultūros komiteto pirmininkas garbingai pralaimėti, nors tu ką. Nemoka ne tik pralaimėti, bet ir tesėti pažadų. 2016 metų rudenį „žalieji valstiečiai“ laimėjo Seimo rinkimus ir įgijo teisę valdyti Lietuvą ketverius metus. Bet tik patyrė pralaimėjimą Prezidento rinkimuose, ir jau nori trauktis iš valdžios. Negi jau tokios blauzdos skystos? Na, mielieji, tuomet 2016 metais nereikėjo iš viso eiti į rinkimus, o jeigu jau juos laimėjote, tai būkit mieli ir valdykite iki 2020 metų, kaip ir priklauso.
Reikia pripažinti, kad Lietuvos visuomenė tikrai subrendo: į antrąjį Prezidento rinkimų turą pateko du be galo stiprūs kandidatai – ekonomistas G. Nausėda ir Seimo narė I. Šimonytė. Garbė Lietuvai ir jos žmonėms, kad antrajame ture vyks labai įtempta kova tarp garbingų ir aukštos vidinės kultūros bei didelio intelekto žmonių. Reiškia, beveik trisdešimt metų laisvės ir nepriklausomybės nepraėjo veltui. Bet dar didesnė pergalė, kad pirmajame ture pralaimėjimą patyrė demagogija ir populizmu grįsta „žaliųjų valstiečių“ rinkiminė kampanija. O tai jau brandžios vakarietiškos visuomenės požymis ir didelė demokratijos pergalė.•