Su Lietuvą vis anksčiau užplūstančiomis ir ilgiau čia užsibūnančiomis karščio bangomis prasideda stichinis gydytojų vasaros darbymetis. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos gydytoja kardiologė Milda Kovaitė dalijasi veiksmingais patarimais ir įspėjimais, kaip išvengti akistatos su baltaisiais chalatais.
„Didvyriškumas“ per karščius turi baigtis“, – įspėja M. Kovaitė, kasdien su kolegomis gydytojais stebinti prie Santaros klinikų Priėmimo skyriaus stebinti nusidriekiančias greitosios pagalbos automobilių eiles.
Ekstremalūs karščiai Lietuvoje lemia širdies ir kraujagyslių sutrikimų šuolį: žymiai išauga insulto ir infarkto atvejų skaičius, padaugėja besiskundžiančių alpimais, širdies ritmo sutrikimais. Šiomis dienomis ypač padaugėjo pastarųjų pacientų.
„Pagrindinės tokių sveikatos sutrikimų priežastys yra organizmo perkaitimas, skysčių ir elektrolitų netekimas. Žmogaus organizmą didžia dalimi sudaro vanduo, o kai jo ima stigti, sutrinka kūno skysčių balansas. Kraujas ima tirštėti, pro smulkias kraujagysles ir kapiliarus sunkiau patenka į audinius, didėja trombų formavimosi tikimybė ir jų sukeltų ligų rizika“, – aiškina gydytoja kardiologė.
Ji primena, kad širdies ir kraujagyslių ligų rizika nėra tuščias bauginimas. Būtent šios ligos yra pagrindinė mirčių priežastis Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Ligoniais pasijunta net sveiki
Gydytoja primena, kad oro temperatūrai perkopus 35 laipsnių ribą, mūsų kūno natūralus atsivėsinimo mechanizmas garinant prakaitą tampa labai svarbus. Tvyrant karščiams prakaituojame labai intensyviai, prarasdami daugiau skysčių, perteklinės kūno šilumos mėginanti atsikratyti širdis didina sistolinį išmetimo tūrį, retina pulsą, o kraujui sutirštėjus, pagrindinis mūsų raumuo apkraunamas dar labiau.
„Kaitroje kūnas patiria didelį diskomfortą, todėl net sveiki žmonės jaučiasi ligoti. Dėl to pastebimai krenta darbingumas, blogėja fizinė savijauta, gali suretėti pulsas ir sutrikti širdies ritmas. Šioje būsenoje greičiau pakyla kūno temperatūra, išauga terminio šoko rizika, kuri net sveikam jaunam žmogui gali baigtis mirtimi“, – įspėja M. Kovaitė.
Didžiausios rizikos grupės
Anot medikės, didžiausias pavojus patirti sveikatos sutrikimus per karščius kyla natūralios kūno termoreguliacijos dar neišsivysčiusiems kūdikiams iki 1 metų ir vyresnio amžiaus asmenims, dažnai jau sergantiems gretutinėmis širdies ir kraujagyslių ligomis. Ypatingų atsargumo priemonių turėtų laikytis patyrusieji insultą ar infarktą, kenčiantys nuo širdies nepakankamumo, besigydantys kraujo spaudimą normalizuojančiais vaistais, geriantys skysčius varančius medikamentus.
„Senjorams visuomet primenu, kad jų sodai ir darželiai nenumirs, jei laistysime juos gerokai po 8 val. vakaro, kai saulė jau beveik nusileidusi, o štai organizmas karščio vonių gali ir neatlaikyti“, – nuolaidžiauti nelinkusi M. Kovaitė.
Į atskirą rizikos grupę patenka lauke dirbantys žmonės. Jiems turi būti sudarytos dažnesnio poilsio vėsiose patalpose galimybės, būtini nuo tiesioginės saulės apsaugantys rūbai, pavėsinės, vandens šaltinis. Lauko turėtų vengti ir sportuojantys žmonės, kurių kūno temperatūra išauga dėl fizinio aktyvumo, o kraujas linkęs tirštėti dėl sparčiai prarandamų skysčių.
„Bėgikai ir sportuojantys lauke esant 35 laipsnių karščiui man kelia šiurpą. Bet koks sportas tokiu oru turi vykti tik gerai vėsinamose patalpose ir apsiriboti minimaliu fiziniu krūviu“, – įsitikinusi gydytoja.
Biurų darbuotojai ir lėbautojai
Pasak gydytojos kardiologės, į padidintos rizikos grupę patenka ir jaunesni biurų darbuotojai, kurių gyvenimo stiliui būdingas mažas judrumas ir nuolatinė psichinė įtampa – menkai treniruota širdis bei kraujagyslės jautriai reaguoja į karščius. M. Kovaitė primena, kad dėl vyraujančio pasyvaus gyvenimo būdo visame pasaulyje insultą ir ankstyvą infarktą patiria vis jaunesni žmonės.
Itin rizikuoja vartojantys daug kavos ir ypač – alkoholio. Šie gėrimai yra stiprūs diuretikai, varantys iš organizmo skysčius, kurių ir taip sumažėja dėl prakaitavimo karštyje. Dėl to kavą ir alkoholį vartojančių asmenų kraujas tirštėja sparčiau, didindamas kraujo trombų formavimosi pavojų.
Apsaugos priemonės
„Geriausia apsauga – nebūti per karščius lauke, rinktis gerai vėsinamas patalpas ir palaikyti skysčių balansą organizme. Kadangi prakaituodami prarandame ne tik vandenį, bei ir sklandžiam organizmo darbui būtinus elektrolitus, geriau rinktis mineralinį vandenį“, – vardija gydytoja M. Kovaitė.
Jei vis tik tenka būti lauke, medikė primygtinai rekomenduoja dėvėti galvos apdangalus, šviesius, lengvus, orui pralaidžius rūbus, užtikrinančius efektyvią kūno paviršaus ventiliaciją. Skysčių reikia gerti tiek, kiek norisi, tačiau daugiau laiko karštyje praleidžiančių žmonių išgertų skysčių paros norma turėtų sudaryti kelis litrus. M. Kovaitė pataria atsiminti, kad tuos kelis litrus vandens mes kasdien išprakaituojame per odą – o kur dar su šlapimu išeinantys skysčiai?..
Vartojantiems kavą būtina gerti daugiau vandens negu įprasta. Nuo alkoholio apskritai vertėtų susilaikyti arba bent jau kompensuoti jo diuretinį poveikį padidintu skysčių kiekiu.
Trombų profilaktika svarbi visiems
Santaros klinikų gydytoja kardiologė atkreipia dėmesį į pakankamai neseniai Vakarų medicinos mokslo atrastą kraujo tirštėjimo ir kraujagysles galinčių užkimšti trombų profilaktikos priemonę – natokinazės preparatus. Natokinazė yra ypatingas fermentas, išgaunamas iš fermentuotų sojų pupelių, vartojamų Rytų Azijos kultūrose. Natokinazė buvo „atrasta“ analizuojant ilgiausia pasaulyje gyvenimo trukme pasižyminčių japonų mitybos įpročius. Atsakymas slypėjo japonų itin mėgstamame virtų fermentuotų sojų pupelių patiekale, vadinamame natto.
„Natokinazė medicininiu požiūriu yra labai įdomi medžiaga, nes, skirtingai nuo daugumos įprastų vaistų, ji skystina kraują ir mažina trombų susidarymo riziką ir veninėje, ir arterinėje sistemose. Šis fermentas mažina kraujo klampumą, veikia trombocitų sulipimo savybes ir efektyviai „karpo“ vadinamuosius trombino siūlus, taip ardydamas jau susidariusius krešulius“, – aiškina M. Kovaitė.
Pasak jos, iki šiol atliktuose natokinazės tyrimuose nepastebėta jokio neigiamo šalutinio šios medžiagos poveikio. Natokinazė taip pat pasižymi geru suderinamumu su kitais vaistais: aspirinu, statinais, krešėjimą mažinančiais antikoaguliantais. Vis tik gydytoja primena, kad vaistus nuo diagnozuotų ligų vartojantys asmenys bet kuriuo atveju dėl natokinazės turinčių preparatų vartojimo turėtų pasitarti su savo gydytoju. Ypač atidūs turėtų būti kraujo krešėjimą mažinančius vaistus vartojantys pacientai.
Lietuvoje natokinazės preparatai vaistinėse parduodami be recepto. Jie taip pat praturtinti stipriu antioksidantu hidroksitorozoliu, mažinančiu sveikatai pavojingų laisvųjų radikalų kiekį organizme.
Gydytoja M. Kovaitė teigia, kad profilaktinis natokinazės preparatų poveikis aktualus ne tik širdies ir kraujagyslių ligomis sergantiems pacientams, bet ir sveikiems žmonėms, patenkantiems į padidintos šių sutrikimų rizikos grupę. Ypač – šiuo metu, kai karščiai didina jų pasireiškimo pavojų.
ŽIVILĖ JOKIMAITĖ-DOLGICH, Komunikacijos vadovė