Sveikatos apsaugos ministro A. Verygos iniciatyva uždraustas vaikiškas šampanas. Matot, garbiojo pono nuomone, vaikystėje mažyliai gėrę iš jo skystį, suaugę būtinai griebsis tikro šampano ir kitų tauriųjų ar nelabai gėrimų. Kaip primityviai valstiečiai mąsto apie žmogų! Jeigu jau taip, tuomet reikėtų uždrausti visus gėrimus, išpilstytus į butelius, nes net ir mineralinio vandens buteliukas šiek tiek primena šnapso butelį. Geriau tuomet pardavinėti limonadą ir kitus nealkoholinius gėrimus kibirėliais, kanistrėliais ar dar kokiais dubenėliais.
Įdomu, kokios arktinės pūgos siautė asmenų, atsakingų už mokinių švietimą mokyklose, galvose, kai mokinius buvo nutarta mokyti mokyklose beveik iki birželio pabaigos. Net arkliui buvo aišku, kad tai iš karto užprogramuoja dideles problemas. Gyvename tokiomis gamtinėmis sąlygomis, kad birželis yra pirmas vasaros mėnuo ir jo metu paprastai būna karšta ar net labai karšta. Šiemet karštis pasitaikė rekordinis. Mokiniai ir mokytojai buvo pasmerkti neišpasakytoms kančioms: juos pylė prakaitas, jie alpo, iš nosies pasipildavo kraujas. Sakykit, gerbiamieji ir nelabai, už kokias kančias ir nuodėmes mokyklos virto pirtimis, kuriose buvo kankinami mokiniai ir mokytojai?! Ar ne geriau daugiau mokytis kitais metų laikais, o birželį leisti mokiniams ir mokytojams pailsėti ar laiką leisti savo nuožiūra? Dalis mokinių vasarą nori padirbėti ir užsidirbti nors kiek asmeninių lėšų. Palangoje kai kurie mokiniai birželį nieko nepaisydami neina į pamokas, nes jau dirba kavinėse ir kitose įstaigose.
Viena patarlė byloja, kad sotus alkano neužjaučia. Įvairaus rango klerkai ir aukšti valdininkai sėdi kabinetuose su įrengtais kondicionieriais, ir nuo karščio leipstantys vaikai jų nė velnio nejaudina. Vyresni asmenys galėtų prisiminti, kad birželį į mokyklą eiti nereikėdavo ir tikrai dėl to toji karta neišaugo kvailesnė ar prastesnė. Kas norėjo, tas mokėsi, ir mokslai nenukentėdavo dėl to, kad vasarą nereikėdavo prakaituoti mokykloje. Užtenka vien prisiminti mokslus pavasarį. Jau tuomet mokslai nelabai terūpėdavo: dažniausiai per vieną ausį įeidavo, o per kitą išeidavo. Mokymosi procesas net pavasarį būdavo nelabai efektyvus. Tad ką bekalbėti apie tokį birželio mėnesį kaip šis, kai temperatūros stulpelis šokteldavo gerokai virš trisdešimties laipsnių Celsijaus!
Iš pradžių buvęs negailestingas ir neperkalbamas Švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius vėliau atlyžo ir teigė, kad pamokos gali būti trumpinamos ar net atšaukiamos. Pagarba tiems mokyklų vadovams, kurie lanksčiai pažiūrėjo į susidariusią situaciją ir savo mokinių ir mokytojų nekankino bet kokia kaina. Apskritai mokykloms turi būti suteikiama kuo daugiau savarankiškumo elgtis savo nuožiūra susiklosčius tokioms ar panašioms situacijoms. Bet… kiek atsitraukęs ministras A. Monkevičius vėl tapo neperkalbamas ir teigė, kad mokslo metų ateityje nežadama trumpinti. O tai jau labai blogai, nes eilinį kartą galima įsitikinti, kad mokiniai ir mokytojai funkcionieriams tebėra ne gyvi žmonės, o statistiniai vienetai ir svarbiausia ne reali jų gerovė, o eiliniai planai, ataskaitos ir kitas sausas popierizmas.