Viešnia iš Amerikos — B. Sventickaitė-Marčiukonienė dovanojo savo šeimos knygą. 
Dalia Milukaitė-Buragienė skaito iš naujausios savo knygos. 
Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje susirinkusieji šurmuliavo D. Milukaitės-Buragienės jubiliejinės poezijos rinktinės „Skamba devynbalsė mūza“ sutiktuvėse.
Dineta Babarskienė
Jubiliejinė poezijos rinktinė „Skamba devynbalsė mūza“ sudaryta iš septynių eilėraščių rinktinių pagal poezijos žanrus: lyriniai eilėraščiai pateikti iš knygų „Stebuklingąjį žmogų šaukiu“, „Degančios viltys“ ir „Po balta obelim“, trioletai – iš knygos „Židinys gryčioj dega“, sonetai – iš dviejų sonetų vainikų knygų „Kamanų klampynė“ ir „Pasivaikščiojimai po tėviškę“. Keliolika eilėraščių pateikiama iš poezijos rinktinių „Vieną vakarą dviese“, „Gyvenime, rašau tave“ ir „Šimtas nerimo blyksnių“. „Į naują knygą žodžiai krenta“, – matyt, neatsitiktinai rašo poetė Dalia Milukaitė-Buragienė savo jubiliejinėje knygoje.
Nauja knyga – tai proga sugrįžti tėviškėn, pas savus, kur tavęs laukia, pažįsta, priima ir gerbia. Ir dar ne tuščiomis, o su solidžia poezijos rinktine. Tad tądien Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje susirinkusieji šurmuliavo Dalios Milukaitės-Buragienės jubiliejinės poezijos rinktinės „Skamba devynbalsė mūza“ sutiktuvėse. Storais viršeliais, 487 puslapių, 500 egzempliorių tiražu išleista knyga jau atiduota skaitytojų „teismui“. Tik paėmus ją į rankas, apsidžiaugi, ir šypsnys veide atsiranda, mat ant viršelio dailininkės Gražinos Balsytės-Pasilauskienės gėlių šėlsmas maloniai nuteikia gerai skaitymo valandėlei, o gal net dienai kitai ar dar ilgiau.
Knygas autorė dovanojo, džiaugėsi, kad jas skaitys
Apie Dalią Milukaitę-Buragienę tądien buvo kalbama kaip apie puikią gydytoją, tikrą mitologinio graikų gydymo dievo Asklepėjaus tarnaitę. Tačiau, žinia, jog ją apdovanojo Dievas ir kitu nuostabiu talentu – poezijos talentu. Muziejininkė Jūratė Paciukonienė Dalią Milukaitę-Buragienę pristatė kaip Šeštokų dukrą. Ir ji nė kiek nesuklydo, mat į jubiliejinės rinktinės „Skamba devynbalsė mūza“ pristatymą sugužėjo ne tik gausus būrys poetų, Dalytės kūrybos gerbėjų, bet ir jos jaunystės dienų bičiulių, draugų, giminių. Juk Dalytė – vietinė, šeštokietė, čia jos giminės šaknys, čia jos gimtinė. Išvykusi iš Šeštokų sugrįžta vėl ir vėl. „Sveikinu sugrįžus į Etnografinę Prano Dzūko sodybą“, – sakė Lazdijų krašto muziejaus direktorė Daina Pledienė įteikdama garbingą raštą, jog poetė lankėsi čia – padėką jai ir mūsų krašto šeimininkių pasididžiavimą – sūrį. Lazdijų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė perdavė direktorės Renatos Rudienės linkėjimus ir simbolinę dovaną. „Gero pasibuvimo“, – šypsodamasi penktadienio popietę linkėjo Lazdijų viešosios bibliotekos direktorės pavaduotoja Asta Mickevičienė. Dovanų nepamiršo įduoti ir mūsų rajono vadovai, kurie tądien patys negalėjo dalyvauti, mat posėdžiavo. O ir pati poetė Dalia gražiam būriui poezijos gerbėjų, mylėtojų, bičiulių, draugų ir pažįstamų skyrė savo širdies skambesį. Neretas iš renginio išėjo su knyga, kurias ji tiesiog dovanojo. Dargi su gražiu prierašu ir autografu. „Su meile“ – parašyta ir manojoje, kurią gavau dovanų. Su meile Dalytė per gyvenimą eina, nepaisydama sopulių ir skausmo, pasitikdama kiekvieną gyvenimo minutę su meile, su meile visiems: gamtai, žmogui, žodžiui. Tokia jau ji…
Gausus būrys poetų ir viešnia iš Amerikos
Gausus būrys poetų skaitė savo ir poetės Dalios Milukaitės-Buragienės eiles. Profesorius, LRRS vicepirmininkas Vytautas Šiaudytis, Julija Augustauskienė-Rudenė – LNRS etikos komisijos pirmininkė, rašytoja, kilusi iš Dzūkijos, poetė Ilona Orinienė, poetė Elena Bačiulienė, poetė, profesorė, gyd. oftalmologė Jūratė Jankauskienė skaitė eiles Etnografinėje Prano Dzūko sodyboje, kuri daugeliui, anot pačių poetų, kėlė prisiminimus – į vaikystę, jaunystę mintimis keliauta. Ir dalintasi – Žodžiu… Su begaliniu atsidavimu kiekvienam iš atėjusiųjų, savųjų, svečių, besiklausančiųjų. O žiūrovai sugėrė jų viltį, gebėjimą spinduliuoti begalinį gerumą kitiems ir tą nepaprastą mokėjimą perteikti žodžiais. O ir vietiniai poetai atvyko: poetė Zita Tumosienė iš Šeštokų, Laimužė – Laima Stankevičienė iš Krosnos. Jos čia savos, tačiau tai tik dar labiau įpareigojo – sudominti, patraukti, paskaityti tai, kas suvirpintų sielos gelmes. Pažvelgti į pasaulį sielos akimis pakviesti žiūrovai įsijautė, lyg nuščiuvę klausėsi, kiek palūkėję plojo. Nustebino viešnia iš Amerikos Birutė Sventickaitė-Marčiukonienė, atvykusi į poezijos šventę ir dovanojusi Dalytei itin brangią knygą – jų šeimos narių pasakojimus, sudėtus knygon, kurios išleidimu rūpinosi Birutės brolis, šio krašto žmogus, žinomas literatūros kritikas Valentinas Sventickas. O ir pati ponia Birutė džiaugėsi gavusi dovanų tądien ne vieną poezijos knygą. Ji pasidalino ir savo šeimos istorija, kuri skaitytojus veda ir į tolimąjį Sibirą, ir pro tėviškės vartus Delnicos kaime.
Skambėjo muzikos mokytojos ekspertės, bardės, kompozitorės Salomėjos Ruzgienės dainos. Gaila, kad tądien pati Salomėja negalėjo atvykti, tad klausytasi jos įrašų. Visus sužavėjo Krosnos bibliotekos vyresn. bibliotekininkės Linos Urmanavičienės dzūkiškos dainos… Ir susipynė tai, kas intymu, mistiška ir drauge būtiška… Taip patiko Linutės dzūkiškos dainos, jog jų dar prašyta padainuoti. „Nors vieną“, – taip prašė susirinkusieji dar vienos dzūkiškos dainos.
Ir pakvipo vaišių stalas troboje su moline asla
O paskui šiltų kibinų ir gausių vaišių poetus kvietė šio renginio šeimininkės, įdėjusios daug pastangų, jog poezijos paukštė vėl skrietų viršum Etnografinės Prano Dzūko sodybos. Joms – Etnografinės Prano Dzūko sodybos vyr. muziejininkei Jūratei Paciukonienei ir Šeštokų bibliotekos vyresn. bibliotekininkei Vilijai Labenskienei – dėkojo ir pati renginio „kaltininkė“ – jubiliejinės rinktinės „Skamba devynbalsė mūza“ autorė Dalia Milukaitė-Buragienė. Šio renginio organizatoriai: Lazdijų krašto muziejus, Lazdijų viešosios bibliotekos Šeštokų padalinys bei Lietuvos nepriklausomųjų rašytojų sąjunga.
Šeštokiečiai jau įpratę, kad Dalytė juos aplanko bijūnams sužydus, šiemet ji pas juos sugrįžo liepoms skleidžiant savo nežemišką aromatą. Ir suskambo devynbalsė mūza bitėms dūzgiant, medų nešant, kvapniai liepoms žydint…
Praskrido plačiais poezijos posmais modama įstabioji paukštė viršum Etnografinės Prano Dzūko sodybos tolyn Šeštokų link ir išskrido skambant devynbalsei mūzai, tačiau sugrįš, tikrai sugrįš – juk Dalytė be tėviškės, gimtųjų Šeštokų ilgai netvers… Sugrįš ir poezijos paukštė, sugrįš ir Dalytė…