Lazdijų seniūnijos seniūnui Sigitui Arbačiauskui šiandien paskutinė darbo diena—jis išeina į pensiją. Tačiau dėl to visai neliūdi. 65-ąjį gimtadienį šiomis dienomis švenčiantis seniūnas džiaugiasi nuveiktais darbais ir optimistiškai žvelgia į ateitį.
Apie seniūno darbą, pareigas ir galimybes, apie Lazdijų krašto žmonių problemas ir jų sprendimo kelius kalbamės su Lazdijų seniūnijos seniūno postą paliekančiu S. Arbačiausku.
– Gerbiamas seniūne, kodėl nusprendėte išeiti į pensiją, juk turite daug energijos, gerai pažįstate seniūnijos žmones?
– Seniūnu dirbau aštuonerius metus ir vieną mėnesį, kitaip sakant, dvi kadencijas. Esu pensinio amžiaus, todėl natūralu, jog reikia užleisti vietą jaunimui. Jie mums stovi už nugarų, negalime būti stabdžiais. Viskam savas laikas – laikas dirbti, laikas ilsėtis.
– Kam skyrėte daugiausia dėmesio dirbdamas seniūnu?
– Man ypač rūpėjo mūsų žmonių socialinės problemos, dažnai atlikdavau socialinio darbuotojo pareigas, lankiau senyvo amžiaus žmones, stengiausi spręsti jų problemas. Sensta mūsų rajonas, manau, jog mums reikia steigti daugiau senelių namų, kad žmonės galėtų oriai sutikti gyvenimo saulėlydį.
– Pas mus įprasta, kad savo tėvų nedera išvežti į senelių namus, bet jais turi namuose rūpintis artimieji. Ar pritariate šiai nuostatai?
– Visoje Europoje senjorai gyvena specialiuose globos namuose, ten tai yra norma. Manau, kad šis principas turėtų įsitvirtinti ir pas mus. Juk vaikai dažnai neturi galimybių prižiūrėti namuose senstančių tėvų, jiems reikia dirbti savo darbus. Kurkime daugiau senelių namų, pritraukime prie šių projektų verslą ir visiems bus geriau.
– Seniūnai ir seniūnijų darbuotojai yra arčiausiai žmonių. Ar užtenka seniūnijoms įstatymais suteiktų galių, kad būtų realizuoti pamatiniai savivaldos principai?
– Manau, jog seniūnijoms reikia daugiau savarankiškumo. Rajono valdžia turėtų atidžiau įsiklausyti į seniūnų balsą. Jei seniūnai numatė konkrečius darbus ir jų finansavimą, savivaldybės administracija turėtų skirti prašomą pinigų sumą, nes seniūnai geriausiai žino, ko labiausiai reikia seniūnijos žmonėms.
– Ar sulaukiate pagalbos iš seniūnaičių?
– Pati seniūnaičių idėja yra tikrai gera. Pas mus yra puikiai dirbančių seniūnaičių, tik gaila, kad negalime materialiai jų skatinti. Tikiu, jei galėtume seniūnaičiams skirti tam tikras pinigų sumas, jie dirbtų daug geriau.
– Kokį įspaudą jūsų gyvenime paliko aštuoneri metai seniūno poste?
– Džiaugiuosi, jog per tuos metus perpratau žmonių gyvenimą, jų poreikius ir galimybes. Mūsų žmonės sunkokai gyvena, nuo kolūkių laikų prisistatę didžiulių namų, kuriuose gyvena dviese, o šildymo išlaidos milžiniškos. Ir dar gausybė įvairių problemų.
– Ką veiksite išėjęs į pensiją?
– Mano profesija – zootechnikas, todėl turime su žmona šeimos ūkį, auginame galvijus. Man tai labai patinka, todėl dabar tai bus mano svarbiausias užsiėmimas.
– Ačiū už pokalbį.