Išvaizdus, teisės magistro išsilavinimą turintis, įvaldęs vadybos gudrybes bei rajono gyventojų pasitikėjimą pelnęs jaunas žmogus nusprendė palikti savo gimtuosius Lazdijus ir išvažiavo dirbti į perspektyvesnę savivaldybę.
Visa tai, kas aukščiau pasakyta, puikiai tinka apibūdinant Lazdijų rajono savivaldybės tarybos narį, buvusį savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoją Joną Stankevičių. Deja, bet jo sugebėjimų ir kvalifikacijos neprireikė naujajai rajono valdžiai, tačiau tai deramai įvertino Druskininkai.
Apie naujus gyvenimo iššūkius, malonius įvykius kalbamės su savo gyvenimo ratus iš Lazdijų į Druskininkus pasukusiu J. Stankevičiumi.
– Vis daugiau specialistų iš Lazdijų pasirenka darbą Druskininkuose. Kaip atsitiko, kad Tavo karjeros keliai pakrypo į Druskininkus?
– Ne paslaptis, kad pasikeitus rajono valdžiai, teko ieškotis naujo darbo. Man nuo mažens patiko Druskininkai, tai augantis ir klestintis miestas, todėl ieškodamas darbo, prioritetą teikiau būtent šiam miestui. Be to, esame Druskininkų kaimynystėje, todėl ne taip ir nutolsiu nuo Lazdijų.
– Ar nebuvo sunku, įpratus prie intensyvaus ir atsakingo darbo, tris mėnesius mėgautis poilsiu? Ką nuveikei per tą laiką, kai ieškojai tinkamo darbo?
– Po intensyvaus politinio laikotarpio norėjosi atgauti jėgas, apmąstyti ateities planus, tolimesnius žingsnius. Džiaugiuosi, kad pasitaikė proga beveik tris mėnesius pailsėti. Be visų vasariškų malonumų, aktyvaus laisvalaikio, svarbiausias šių atostogų akcentas buvo vestuvių planavimas. Turėjome galimybę kartu su būsima žmona detaliai suplanuoti mūsų vestuves.
– Kaip manai, kodėl Tau nepasiūlė darbo Lazdijuose, nors turi puikų išsilavinimą, vadybinio darbo patirties, esi jaunas ir perspektyvus? Ar svarbiausia to priežastis – priklausymas opozicinei ,,Pirmyn!“ frakcijai?
– Tokia politikos praktika. Šiuo metu aktyviai dirbame mažumoje (opozicijoje), todėl negalime tikėtis kažkokių postų. Tačiau įžvelgiu pavojingą tendenciją, kad šiuo metu savivaldybėje retėja vietinių specialistų gretos, todėl jeigu ir toliau tokiais tempais vyks šis procesas, gali pradėti trūkti darbuotojų. Gal bus bandoma situaciją gelbėti specialistais iš kitų rajonų, bet, manau, tai tik laikinas sprendimas. Darbo vietos neturėtų būti skirstomos pagal partinę ar kitokią liniją.
– Kaip manai, kodėl geri vietiniai specialistai palieka Lazdijus, o juos pakeičia atvykėliai iš kitų miestų ar rajonų? Ar jauniems išsilavinusiems žmonėms Lazdijuose yra ką veikti, ar jie gali įgyvendinti savo ambicingus karjeros planus?
– Manau, daug tam įtakos turi naujosios valdžios sprendimai. Kiekvienoje įstaigoje svarbu sukurti gerą mikroklimatą. Kai komandoje yra abipusis pasitikėjimas, tada visi procesai vykta greičiau ir geriau. Jeigu to nėra, darbuotojui pradeda stigti motyvacijos.
Tenka pripažinti, kad Lazdijuose dar nėra tiek galimybių, kiek didžiuosiuose miestuose. Tačiau, mano galva, įsitvirtinti galimybių yra visur, tik reikia tiksliai žinoti, kur nori nueiti, ir pasukti galvą, kokiu keliu geriau tą padaryti. Reikia suprasti, kad niekas niekada nieko nepaduos ant lėkštutės. Ypač šiais laikais. Tam, kad sąlygos jaunimo įsitvirtinimui pagerėtų, reikia dar ir politinės valios, bet ar visi tarybos nariai tuo yra suinteresuoti, tikrai nesu tuo tikras.
– Pradėjai dirbti Druskininkų pirminės sveikatos priežiūros centre. Šis darbas Tau pažįstamas – dirbai Lazdijų PSPC direktoriumi. Kuo panašios ir kuo skiriasi šios dvi analogiškos sveikatos priežiūros įstaigos?
– Manau, panašumų yra labai daug, tačiau pagrindinis abi įstaigas vienijantis tikslas – žmonių sveikatos gerinimas. Įstaigų veiklos specifika panaši, tik apimtys skiriasi. Be šeimos medicinos ir odontologijos Druskininkų PSPC apima tokias veiklos sritis kaip slauga, greitosios medicinos paslaugos, psichikos sveikatos priežiūra.
– Tavo gyvenime – daug malonių permainų. Kaip jau minėjai, rugsėjį planuojamos Jūsų vestuvės. Su kokiu miestu siejate savo šeimos ateitį ir kodėl? Ar planuojate gyventi Lietuvoje, ar keliausite laimės ieškoti į užsienį?
– Laikas parodys, kur gyvensime, tačiau artimiausiu metu svarstome galimybę persikelti į Druskininkus. Apie gyvenimą užsienyje tikrai negalvojame. Manau, kad ir Lietuvoje galima susikurti gražų gyvenimą.
– Ar ambicingi Tavo planai? Ar jautiesi, jog esi pasiekęs užsibrėžtų tikslų?
– Vargu, ar kada nors sau pasakysiu, jog pasiekiau viską. Džiaugiuosi, jog gyvenimas dinamiškas: vienai veiklai pasibaigus, dažnai iškart būnu įtrauktas kitur. Manau, kad tai tik kelio pradžia. Turiu ambicijų tiek profesinėje srityje, tiek politikoje. O dabar džiaugiuosi tuo, kur esu.
– Ačiū už pokalbį.
„Dzūkų žinių“ inf.
Vadybinė patirtis :DDDD ir mamos suveiktas diplomas 😀 nu kuo toliau tuo juokingiau 😀
Kokia netektis,toks specas mus palieka.dabar nežinosim kai teisingai reikia gabenti cigarečuų kontrabandą…