Aidas Kelionis
Studijų Vilniaus universitete laikais balandžio mėnesį visuomet tekdavo rašyti kursinį darbą. Keliaudavau į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką su netrumpu mokslinių šaltinių sąrašu, kuris turėdavo padėti išgvildenti pasirinktą temą. Kursinis kursiniu, bet daug laiko jam neskirdavau, nes Nacionalinėje bibliotekoje būdavo dar įdomesnės veiklos.
Kiek pasėdėjęs prie nuobodžių mokslinių traktatų ilgai nedelsdamas atsidurdavau skaitykloje, kur su dideliu malonumu skaitydavau laikraščius ir žurnalus. Ne tik naujus, bet mėgdavau iš archyvų pasiimti gana senų, surištų į dideles krūvas. Juose ieškodavau informacijos apie seniai vykusius Pasaulio ar Europos futbolo čempionatus, kadangi domiuosi jų istorija ir statistika. Būdavo įdomu pavartyti pageltusius kokių nors 1974 ar 1978 metų sovietinės Lietuvos „Sporto“ laikraščio puslapius ir tarsi pasinerti į tų laikų Pasaulio futbolo čempionatų VFR ar Argentinoje atmosferą. Laikraščių lapai būdavo pageltę, nuotraukos juodai baltos ir itin nekokybiškos, bet tai kelionėms į praeitį suteikdavo dar didesnį žavesį.
Pradėjęs studijuoti pamėgau amerikietišką laikraštį „International Herald Tribune“, kuriame būdavo NBA rezultatai ir pateikiama šiek tiek rungtynių statistikos bei nuotraukų. Šį žurnalą buvo galima įsigyti Vilniaus centriniame pašte Gedimino prospekte, tad neretai jį nusipirkdavau.
Vis dėlto didžiausią įspūdį Nacionalinėje bibliotekoje man padarė demokratiškų Vakarų šalių dienraščiai. Šiek tiek mokėjau vokiškai, o bevartydamas dienraščius anglų kalba daugiau domėjausi laikraščių struktūra. Labiausiai patiko JAV dienraštis „New York Times“. Įspūdį padarė šio laikraščio storis ir struktūra. Jis buvo suskirstytas į daugybę skyrių, kuriuose būdavo atskirai rašoma apie politiką, kultūrą, sportą ir t. t. Kiekvieną dalį būdavo galima išsiimti atskirai ir domėtis konkrečia pageidaujama tema. „New York Times“ pateikdavo itin išsamią NBA rungtynių statistiką: visų žaidėjų statistinius duomenis ir konkrečių rungtynių pagrindinę statistiką. Devyniasdešimtųjų metų pradžioje mūsų laikraščiai buvo gana kuklūs, tad Vakarų šalių dienraščiai atrodydavo įspūdingai.
Nors mokykloje mokiausi vokiečių kalbą, bet vyresnėse klasėse ją apleidau, o po pusmečio kurso universitete visai nustojau domėtis. Vis labiau traukė pramokti anglų kalbą, nes norėjau paskaityti dienraščius anglų kalba. Lankydamasis Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje skaitydavau savaitraštį „Kalba Vilnius“, o jame tuo metu būdavo rubrika „English USA“. Joje buvo mokoma anglų kalbos. Atidžiai skaitydamas šią dienraščio rubriką ir pradėjau jos mokytis. Dar prisidėjo filmai anglų kalba, muzika, klausoma taip pat šia kalba. Tad kursinių darbų rašymo metu laiką leisdamas bibliotekoje pramokau anglų kalbos, kad galėčiau nors šiek tiek suprasti, ką rašo „International Herald Tribune“ ir „New York Times“.
Po studijų kelerius metus gyvenau Vilniuje. Tuo metu vietose, kurios prekiavo užsienio spauda, aptikau amerikietišką dienraštį „USA TODAY“. Jo kaina litais buvo nemaža, tad vienoje prekybos vietoje sužinojau firmos, tiekiančios šiuos laikraščius adresą. Susiradau kuklų nedidelį pastatą netoli „Lietuvos ryto“ redakcijos. Pasiteiravau, kur jie deda neparduotus numerius. Vienas vyrukas, dirbęs ten, nusivedė mane į netoliese esantį sandėlį, o jame radau krūvą savaitės ir kelių dienų senumo „USA TODAY“ numerių. Tad ten vis užeidavau pasirausti ir keliaudavau laimingas su krūva itin įdomių, spalvotų ir storų „USA TODAY“ laikraščių numerių namo.