Neseniai paskelbtas tarptautinis tyrimas „Nanny State Index“ parodė, kad Lietuva tapo viena griežčiausiai savo gyventojų pasirinkimus kontroliuojančių ES valstybių. Tarptautinių ekspertų sudaromas „Nanny State“ indeksas plačiai ir įvairiapusiškai nagrinėja politikos sprendimus, kuriais siekiama atgrasyti vartotojus nuo alkoholio, elektroninių cigarečių, maisto ar gaiviųjų gėrimų ir tabako vartojimo.
Lietuvos valdžioje vis labiau įsigali požiūris, kad valstybė privalo auklėti savo piliečius. Tam kuriami nauji draudimai, griežtinamos taisyklės, gąsdinama baudomis. Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Edita Maslauskaitė yra sakiusi, kad draudimų kelią pasirinkusi valdžia ne tik nesprendžia problemų, bet ir sudaro sąlygas augti nelegaliam vartojimui ir šešėliui.
Šiemet Lietuvos šuolį net per kelias pozicijas į viršų, Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitiko Martyno Tininio nuomone, daugiausia nulėmė griežtesnė alkoholio kontrolės politika: įvestas visiškas reklamos draudimas, padidintas amžius, nuo kada galima vartoti alkoholį. „Toks reklamos draudimas iš visų ES šalių galioja tik Lietuvoje. Ir tik Lietuvoje 18–19 metų piliečiai negali vartoti alkoholinių gėrimų. Lyginant su septintoje reitingo pozicijoje esančia Latvija ir 12-oje eilutėje įrašyta Lenkija, Lietuvoje griežčiausi reikalavimai alkoholio kontrolei“, – sakė M.Tininis.
Draudimų skaičius auga jau keliolika metų, tad galima daryti išvadą, kad Lietuvoje įvedami draudimai, didinami akcizai ir taikomi ribojimai sukelia „suomišką“ efektą – gyventojai vyksta apsipirkti į užsienį, auga nelegalaus tabako vartojimas ir šešėlinė ekonomika. Juk nereikia niekam papildomai pasakoti, kad lietuviai plūsta į Lenkiją ar Latviją, iš kur tempia pilnas dėžes alaus ir kitų alkoholinių gėrimų.
2004–2019 metais alkoholio ir tabako kontrolė šalyje griežtėjo ir plėtėsi, bet itin didelį mastą pasiekė pastaruoju metu. Lietuvos laisvosios rinkos instituto duomenimis, buvo priimta dvidešimt su alkoholio ir dešimt su tabako kontrole susijusių reikšmingų įstatymų pakeitimų, numatančių reguliavimus – prekybos, vartojimo, laikymo, sudėties, informacijos ir rinkodaros ribojimus.
Tokiu būdu valstybė tampa prievaizdu ar prižiūrėtoju. Negana to, Seime svarstomi ateities planai slėpti tabako gaminius parduotuvėse, drausti rūkyti balkonuose, lauko kavinėse. Taip susidaro įspūdis, kad lietuviai yra nelabai sąmoningi ir išsilavinę žmonės, patys negalintys nuspręsti, kas jiems geriausiai tinka, o kas ne. Vis dėlto neretai draudimai turi tik trumpalaikį efektą ir neišsprendžia problemos.
Ar draudimai gali iš esmės pakeisti įpročius? Išsivysčiusiose pažangių Vakarų šalių visuomenėse, kuriose vyrauja aukštas sąmoningumo lygis, žalingų įpročių problemos sprendžiamos dar šeimoje ar bendruomenėse, kur netoleruojamas alkoholio vartojimas šalia vaikų, skatinamas aktyvus laisvalaikis, kuriamas ir plėtojamas įvairių sporto organizacijų tinklas, statoma aktyviam laisvalaikiui ir judėjimui skirta infrastruktūra.
Kas aiškiai matyti: dabartinių valdančiųjų draudimai neduoda jokių efektyvių rezultatų, nors pastarieji ir giriasi gerėjančia statistika. Laisvoje ir demokratiškoje visuomenėje draudimai yra klaidingas kelias. Tik švietimas, auklėjimas šeimoje ir pažangi valstybė gali padėti savo piliečiams daryti tinkamus pasirinkimus.