Dineta Aukščiūnaitė
Festivalio „Jewish Art Festival“ renginiai tęsis iki lapkričio 13 dienos. Tad su žydų kultūra turi galimybę susipažinti ne tik didžiųjų miestų – Vilniaus ir Kauno – publika, bet ir mažesniųjų Lietuvos miestų gyventojai. Ne išimtis ir Lazdijai. Žydų kultūrai skirto festivalio „Jewish Art Festival in Lithuania“ koncertas „Šventosios žemės pasakos“ atkeliavo ir į Lazdijų krašto muziejų. Tai išskirtinis koncertas Lazdijų rajono publikai. Džiugu, kad Lazdijų rajono savivaldybė palaiko tokio ir panašaus pobūdžio iniciatyvas: savivaldybė surado tam lėšų, o ir ateityje žada tai daryti džiaugdamasi, kad Lazdijų krašto muziejus aktyviai vykdo kultūrinę veiklą, kurioje gali dalyvauti Lazdijų rajono gyventojai.
Apie festivalį
Nuo 2009 metų organizuotas ir Baltijos šalyse analogų neturėjęs Klezmerių muzikos festivalis, pristatydavęs Lietuvos miestų ir miestelių publikai ne tik muziką, bet ir žydų kultūrą plačiąja prasme, verčia naują savo istorijos puslapį ir tampa „Jewish Art Festival in Lithuania“. Pasak organizatorių, senasis festivalio pavadinimas nebuvo tikslus. Daug dėmesio buvo skiriama žymiems litvakams menininkams atminti, todėl pavadinime įvardijama klezmerių muzika atspindėjo tik dalį Klezmerių muzikos festivalio veiklos. „Jewish Art Festival in Lithuania“ įnešė aiškumo ir be didesnių diskusijų leido į festivalio programą įtraukti įvairiausias kitas meno rūšis. Klezmerių muzika iš festivalio programos niekur nedingo. Tai ypatinga Abiejų Tautų Respublikos teritorijose gyvenusių žydų ir jų palikuonių kultūrinio gyvenimo dalis. Šiemet festivalio organizatoriai Lietuvos klausytojus ir žiūrovus supažindina su talentingiausiomis ir įdomiausiomis žydų kultūros asmenybėmis, jų darbais bei gyvenimo istorijomis. Dalyvaujančių menininkų darbuose ypač svarbią vietą užima santykio tarp praeities, dabarties ir ateities apmąstymai. Siekiama pasitelkus meninę kalbą papasakoti lankytojams pačias įdomiausias bei vertingiausias žydų gyvenimo Lietuvoje ir pasaulyje istorijas, atverti duris į spalvingą ir turiningą šios tautos kultūrinio paveldo lobyną. „Jewish Art Festival in Lithuania“ organizatoriai pasiryžę parodyti, kad Lietuva – atvira ir besidominti tautinėmis mažumomis. Lazdijų krašto muziejuje vos tilpo norintieji pasiklausyti neeilinio koncerto.
Plota ne tik svečiams…
Lazdijų krašto muziejus maloniai nustebino savo lankytojus. Lazdijiečiai turėjo progą išgirsti ne tik „Jewish Art Festival in Lithuania“ meno vadovo ir perkusijos meistro Arkadijaus Gotesmano atliekamą muziką, bet ir žymiąją Esti Kenan Ofri (šokis, vokalas, perkusija). Ne veltui Lazdijų rajono savivaldybės administracijos direktorės pavaduotojas Saulius Petrauskas džiaugdamasis svečių pasirodymu įteikė jiems dovanų. Plota ir Lazdijų krašto muziejaus direktorei Dainai Pledienei, pakvietusiai tokius ypatingus svečius į Lazdijų krašto muziejų.
Dainininkė Esti Kenan-Ofri daug metų bendradarbiauja su Vyacheslavu Ganelinu. Ji studijavo Izraelyje šokį ir muziką, o JAV – choreografiją. Menininkė ilgą laiką reiškėsi šokio mene, bet itin daug pasiekė ir kaip vokalistė. Ji yra diplomuota arabų muzikos žinovė, gerai išmano sefardų (žydų, gyvenusių Ispanijoje ir Portugalijoje iki jų išvarymo XV a. pabaigoje, palikuonys) muzikos tradicijas. Įkvėpti šios dainininkės, kūrinių jai parašė kompozitoriai Luciano Berio, Andre Hajdu, Betty Olivero, Noamas Sherifas, Odedas Zehavi, Piris Eliyahu, Markas Kopitmanas. Esti Kenan-Ofri bendradarbiauja su „Kol-Tof Duo“, „Kol Oud Tof Trio“, „East-West Ensemble“, arabiškos muzikos orkestru „Tangier“. Pastaruoju metu ji yra pasišventusi muzikos komponavimui. Menininkės kūriniai skamba svarbiausiuose Izraelio festivaliuose.
Arkadijus Gotesmanas – universalus būgnininkas, vienas kūrybingiausių Lietuvos perkusininkų, pagarsėjęs kaip laisvosios improvizacinės muzikos atlikėjas. Gimė Ukrainoje, ten mokėsi muzikos. Atvykęs į Lietuvą 1979 m., įsitraukė į čionykštį muzikinį gyvenimą. Nuo 1982 m. groja profesionalioje scenoje.
Tai, ką išvydo Lazdijų krašto muziejaus lankytojai, buvo ne tik įdomi muzika, palydima šokio plastika, tai buvo muzikos ir šokio judesiais papasakotos ištisos istorijos, istorijos, kurias, ko gero, kiekvienas supratome savaip.