Dineta Babarskienė
Lazdijų seniūnijoje dar vienas vilkų išpuolis, šįkart vilkai darbavosi visai greta gyvenamojo ir ūkinio pastatų. „Penkerius metus vilkai mano aveles aplenkė, nors gyvenu, galima sakyti, miške“, – sako Marčiukonių kaimo gyventojas Ramūnas Buinauskas mįslingai šypsodamasis ir puse lūpų prasitardamas apie itin paveikias specialias „apsaugos“ priemones nuo vilkų išpuolių. Šįkart negelbėjo niekas.
Kaip įprasta, šeimininkas anksti ryte išleido savo augintines į 70 arų aptvertą pievą visai čia pat, galima sakyti, namų kieme. „Per langą jas matau“, – patikslina jis. Tik šį šeštadienį į pievą avys išleistos šiek tiek ankstėliau – prieš šešias, mat turėjęs išvykti su reikalais. Ką išvydo šeimininkas, sugrįžęs maždaug po trijų valandų, atėmė žadą. Tiesiog ūkininko kieme, prie pat jo gyvenamojo namo langų, rastos sudraskytos penkios avys. Dar viena prapuolė, kol kas surasti nepavyko.
Pasirodo, skerdynės vyko tiesiog kieme. Vaizdas, kurį išvydo vietos ūkininkas, buvo baisus. Vilkai puotavo kaip reikiant. Mėtėsi sudraskyti gyvuliai, jų žarnos ir kiti vidaus organai. Penkios avys negyvos, vienos surasti nepavyksta, kita – sunkiai sužalota, perkąsta gerkle, bet gyva, dar kita sužeista, tik jau mažiau. Anot šeimininko, gyvas, sveikas ir beveik laimingas likęs tik iš kaimyninio ūkio parsivežtas avinas, kuris jau iškeliavo į savus namus. Dvi avys gulėjo pelkėse, dvi – tvenkinyje, kita – ant kranto. Šeimininkas pradėjęs sekti pėdsakais. Kad tai vilkų darbas, jis neabejoja, mat rastos plėšrūnų pėdos, neabejotinai paliktos vilkų. Po lietaus minkštoje žemėje likę vilkų gaujos pėdsakai. Pasirodo, pilkiai atėję į jo pievą per žiemkenčių pasėlių lauką nuo Papečių pusės. Anot paties šeimininko, jo avelių „aplankyti“. Jis mano, jog plėšrūnai buvo trys: senis ir du jaunikliai. Iš miško atsliūkinusi vilkų gauja siautė paryčiais, du šunys plėšrūnų nebaugino. Toks vilkų išpuolis šeimininkui ne staigmena, bet… „Tragedijos nematau, bet keistinų sprendimų yra…“ – tarsteli vyriškis.
Avių savininkas apie vilkų siautėjimą pranešė Lazdijų seniūnijos seniūnui, medžiotojų būreliui, bandė prisiskambinti ir kitiems komisijos nariams. Į sodybą geranoriškai ne darbo metu atvyko Lazdijų seniūnijos seniūnas Aidas Simanynas, paskui ir „Giraitės“ medžiotojų būrelio atstovas Donatas Račkauskas, mat pirmininkas išvykęs, tad apgailestavo negalintis atvykti. Tačiau sukviesti visos komisijos nepavyko. „Savaitgalis – visi turi savų planų, tačiau ši tvarka yra keistina, mat jei avys išpjaunamos savaitgalį, kaip nutiko šįkart, tai tik pirmadienį rašysiu pranešimą seniūnijoje, bus šaukiama komisija, kuri atvyks, ko gero, tik pirmadienį apie pietus“, – svarstė Ramūnas. Tad kol laukiama sudarytos Lazdijų rajono savivaldybės komisijos, kad įvertintų vilkų padarytą žalą ir suskaičiuotų kompensaciją, maitos mėtosi po visą pievą. Dabar vėsu, bet jei vasara būtų… Susidaro palankios sąlygos daugelio užkrečiamų ligų plitimui. Guli negyvos, paleistomis žarnomis avys, kai kurios išpūstais pilvais plaukioja tvenkinyje, skraidžioja būriai kranklių, slankioja valkataujančios katės, užklysta ir lapės – vaizdas ne iš maloniųjų, labai primenantis siaubo filmą. Maitas dargi reikia saugoti, nes tai pagrindinis įrodymas komisijai. „Paimti iš vietos jų negali. Ir tai tęsiasi daugiau nei dvi paras. Tai ką tas savininkas turėtų daryti: sėdėti prie maitos paromis ir saugoti negyvas avis visą savaitgalį, o jeigu dar „išpuola“ ilgasis? Jei vasara, plius 30 karščio? Tai kokią medžiagą ta komisija galės surinkti? Ir ką daryti tuomet su maita?“ – svarsto avių savininkas. Juk pagal galiojančią tvarką, privalu vežti maitą utilizuoti į Rietavą. Klausimas, kaip nuvežti tokį dvoką? Daugeliui tai nesuprantama, bet kol kas tokia tvarka. „Ar neužtektų vieno ar dviejų komisijos narių, kurie savaitgaliais iškart po pranešimo apie vilkų išpuolį, atvyktų ir konstatuotų įvykusį faktą, o jau paskui, darbo dienomis, komisija priimtų vienokį ar kitokį sprendimą?“ – kol kas retoriškai klausia avių augintojas Ramūnas Buinauskas.