Aidas Kelionis
Kai vakare atsigulus ilgai neima miegas, mintyse pradedu dėlioti 1974, 1978, 1982 ir 1986 metų pasaulio futbolo čempionatų grupes, antrojo etapo pogrupius ar atkrintamųjų varžybų poras. Stengiuosi prisiminti rezultatus, varžybų įvarčių autorius ir kokias nors kitas įdomias pasaulio futbolo pirmenybių akimirkas.
Kai neužmiegu, kartais mintyse bandau sudarinėti savo mėgstamiausių perskaitytų knygų dešimtuką, bet kiekvieną kartą tas dešimtukas būna skirtingas, nes vakaras vakarui ir prisiminimai prisiminimams nelygūs.
Augau lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ir greitosios pagalbos vairuotojo šeimoje. Kad mama buvo susijusi su knygomis, papildomai aiškinti nereikia. Tėtis buvo politinis kalinys ir tremtinys, o grįžęs iš tremties bandė stoti į KPI, bet dėl teistumo nebuvo priimtas, nors buvo labai gabus – tikrai būtų tapęs inžinieriumi. Tėtis labai mėgo skaityti knygas. Vaikystėje buvo perskaitęs visos Leipalingio gimnazijos, kurioje mokėsi, bibliotekos knygas. Tėtis mane mažą pasikviesdavo į garažą ir prašydavo jam padėti remontuoti automobilį. Aš labai nekantraudamas klausdavau, ar jau galiu eiti namo? Tėtis pamatęs, kad technika turbūt ne man skirta, ilgai manęs garaže nelaikydavo. O prie knygų manęs niekas prisėsti neversdavo, bet aš savo noru jas pasirinkau ir pamilau. Namuose buvo pilna knygų, žurnalų ir laikraščių, kurie buvo laikomi šventais.
Tad vakarais, kai ilgai neima miegas, mintyse vis dėlioju savo perskaitytų knygų dešimtuką. Tų knygų perskaityta nemažai, tad ir dešimtukas kiekvieną kartą būna vis kitoks. Šešios svarbiausios mano vaikystės knygos buvo vokiečių rašytojos Lizelotės Velskopf – Henrich epopėja apie indėnų dakotų genties vadą Harką Tokei Ito. Prikeltas vidury nakties galiu išvardinti šių knygų pavadinimus: „Harka“, „Kelias tremtin“, „Topas ir Haris“, „Sugrįžimas pas dakotus“, „Jaunasis vadas“ ir „Anapus Misūrio“.
Savo mėgstamiausių knygų dešimtuką pradėsiu nuo, mano nuomone, geriausios knygos, kokią esu skaitęs – Jerome Klapka Jerome „Trise valtimi (neskaitant šuns)“. Jau daug kartų esu ją skaitęs, ir kiekvieną kartą ji mane pavergia, nes kvatoju balsu iki pat ašarų. Kitos devynios pozicijos gali užimti bet kokią vietą ne eilės tvarka. Išskirčiau dvi savo žemiečio klasiko Jurgio Kunčino knygas: jeigu „Tūla“ nieko nenustebins, tai kita jo knyga „Bilė ir kiti“ man dar labiau patinka. Būtent pastarasis romanas mane patį paskatino rašyti. 1987 metais sesuo nusipirko Juozo Erlicko knygą „Raštai ir kt.“, nuo to laiko J. Erlickas pakeitė mano supratimą apie rašymą ir literatūrą apskritai. Iš ruso Michailo Bulgakovo lobių pasirinkčiau ne „Meistrą ir Margaritą“, o „Šuns širdį“, nes niekur kitur kaip joje yra meistriškai išsityčiota iš komunizmo. Toliau eina siaubo klasikai: Edgaras Allanas Poe su savo „Auksiniu vabalu“, kurio devyni apsakymai mane pavergė dar vaikystėje. Neapsieisiu be savo mėgstamo Stepheno Kingo, kurio perskaičiau penkiasdešimt keturias lietuviškai išleistas „Eridano“ leidyklos knygas ir dar perskaičiau apie dvidešimt šio autoriaus knygų, išleistų Lenkijoje. Iš visos S. Kingo knygų gausos į mėgstamiausių dešimtuką įtraukčiau „Švytėjimą“. Negaliu nepaminėti Fiodoro Dostojevskio „Brolių Karamazovų“. Taip pat būtina pridėti G. D. Robertso fenomenalųjį „Šantaramą“. Ir dar nepaprastai grakščią ir tyrą prancūzo Andre Makine knygą „Moteris, kuri laukė“. Dar daug puikių ir tikrai to vertų knygų šiandien nepateko į mano dešimtuką, bet pastarasis buvo kitoks prieš mėnesį, dar kitoks prieš dešimt dienų ir visiškai kitoks bus po mėnesio ar dviejų, nes tikiuosi, kad Dievas dar duos man laiko perskaityti daug įdomių knygų.
Atsistojęs savo kambaryje prieš tris viena ant kitos sukrautas pilnas knygų lentynas vis galvoju, kurią čia išsirinkti šiam vakarui. Knygas renkuosi labai atidžiai ir kruopščiai. Buvo laikai, kai kiekvieną kartą užėjęs į knygyną iš jo neišeidavau be kelių knygų. Dabar knygos gana brangios, tad ir stengiuosi išsirinkti pačias pačias. Daugiausiai skaitau verstines užsienio autorių knygas. Renkuosi pagal autorių, knygos turinį, vertėjo vardą ir vertimo kokybę. Išsirinkęs skambinu pažįstamosioms, kurios dirba literatūros leidybos srityje, kad galutinai patvirtintų mano sprendimą arba rimtais argumentais motyvuotų knygos pirkimo atsisakymą.