Naujoji Lazdijų valdžia, į rinkimus ėjusi su „žalių ir laimingų“ Lazdijų šūkiu, realybėje kartais elgiasi priešingai. Kai visas pasaulis bando atsisakyti neekologiškų transporto priemonių ir renkasi elektrines, Lazdijai elgiasi kitaip – atsisako elektrinio autobuso. Kai Lietuva aktyviai kovoja su per dideliu cukraus vartojimu, Lazdijai nusprendė, jog geriausias verslas – cukrainė ant ratų.
Atsisakė elektrinio autobuso
Pagal ekologines direktyvas, iki 2025 metų pusė pasaulyje važinėjančių autobusų turės būti elektriniai. Vykdydama darnaus judumo principus, Lietuvos vyriausybė, pasinaudodama Europos Sąjungos parama, sudaro sąlygas šalies dyzelinius autobusus laipsniškai pakeisti į elektrinius.
Dalinis tokių transporto priemonių finansavimas numatytas Vilniuje, Kaune, kituose didžiuosiuose miestuose, taip pat ir rajonuose. Didžiąją dalį lėšų elektriniams autobusams pirkti per fondus skiria Susisiekimo ministerija, tam tikra dalimi prie pirkinio turi prisidėti ir savivaldybės.
Elektrinį autobusą turėjo galimybę įsigyti ir Lazdijai, o jį eksploatuoti turėjo Lazdijų sporto centras. Nedidelis, ekonomiškas ir gamtos neteršiantis autobusas galėjo važinėti Lazdijų rajono keliais. Juolab, kad Lazdijuose yra elektromobilių įkrovimo stotelė, todėl nebūtų buvusių papildomų išlaidų jai įrengti.
Tačiau buvo nuspręsta jo atsisakyti ir perleisti autobusą progresyviai mąstančiai ir puikiai tarptautinius projektus įgyvendinančiai Druskininkų savivaldybei.
Įdomu tai, jog dėl šio elektrinio autobuso buvo suvaidintas demokratijos spektaklis – surengta gyventojų apklausa, kurios rezultatus buvo nesunku numatyti. Kas galėtų paneigti, kad Lazdijų gyventojų apklausa vyko jau po to, kai Lazdijų valdžia sutiko elektrinį autobusą perleisti Druskininkams?
O Druskininkai sugebėjo pasinaudoti tokių savivaldybių kaip Lazdijai nenoru turėti ekologišką transporto priemonę. Šalia pagal projektą gaunamų 6 elektrinių autobusų Druskininkai dar planuoja perimti ir vieną Lazdijų rajono atsisakytą autobusą.
Tauragė laukia elektrobusų
Elektriniai autobusai kainuoja dvigubai brangiau už dyzelinius, tačiau jie neteršia gamtos ir sunaudojamos elektros sąnaudos ir kaina daug mažesnės nei dyzelinių. Įkrauti elektriniai autobusai gali nuvažiuoti nuo 200 iki 400 kilometrų.
Šiuo metu elektrinius autobusus planuoja į gatves ir užmiesčio kelius paleisti Druskininkų, Utenos, Tauragės ir kai kurių kitų Lietuvos rajonų savivaldybės.
Tauragės savivaldybė laukia trijų elektrinių autobusų ir tikisi, jog jie bus visais atžvilgiais rajonui naudingi.
„Tauragė žalias miestas, mums reikia elektrinių autobusų, nes tam skirta ES parama, o savivaldybės kaštai bus maži. Mes gal nemokamą transportą darysime“, – sakė Tauragės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Raulinavičus.
Pasiūlys cukraus „bombą“
Atsisakydami ekologinio transporto, rajono vadovai savivaldybės tinklapyje suskubo pasidžiaugti toli gražu ne ekologišku, bet sveikatai akivaizdžiai kenkiančiu bei tikrai nesulauksiančiu „žaliųjų“ ideologo Aurelijaus Verygos pritarimo keliaujančios cukrainės projektu.
Veisiejų jaunimo centras vykdys verslo projektą, kurį įgyvendinant numatyta sukurti keliaujančią cukrainę. Projektui iš viso skirta 52007 eurai. 40832 eurai skirta pagal Dzūkijos VVG bendruomeninio verslo programą, likusi suma – 11175 eurai – savivaldybės lėšos.
Už šiuos pinigus planuojama pirkti automobilį ir įrangą, skirtą gaminti ledus, šerbetą, šaldytą jogurtą, kepti vaflius, gaminti spurgytes, cukraus vatą, spragėsius.
Projektą rengusio jaunimo idėja – ne tik prekiauti savo pagamintais skanėstais, bet ir nuomoti įrangą įvairių renginių metu Lazdijų rajone ir už jo ribų. Jaunimo gaminamus ledus planuojama pristatyti parodose, konferencijose, Veisiejų miesto parke ir kitose vietose, kur buriasi žmonės.
Projekto metu bus sukurtos 2 darbo vietos, kurios kainuos 1224 Eur per mėnesį.
Dėl projekto – gausybė klausimų
Gerai, kad jaunimas kuria projektus ir nori išmokti dirbti ir užsidirbti. Tačiau dėl konkretaus cukrainės projekto kyla nemažai klausimų. Ar tikrai reikia savo krašto žmones maitinti cukrumi, kai visas pasaulis stengiasi jo atsisakyti? Ar tokiu būdu Lazdijų valdžia siekia pagerinti Lazdijų savivaldybės gerovės rodiklį?
Kiek reikia parduotų ledų, cukraus vatos, kitų saldumynų, kad atsipirktų žaliavos, kuras, darbo užmokestis? Ar ne per trumpas Lietuvoje šiltasis sezonas, kai aktyviau perkami ledai? Ar pavyks mažose gyvenvietėse konkuruoti su prekybos centruose parduodamais žinomų gamintojų ledais? Ar pavyks ledus gaminti iš natūralių produktų, o ne iš miltelių, kaip tai daro daugelis ledainių?
Juk tokių švenčių kaip Pasienio fiesta, kada galima tikėtis aktyvaus pirkimo, Lazdijų krašte tikrai nedaug.
Žinoma, reikia palinkėti Veisiejų jaunimui sėkmės, bet kas bus, jei lazdijiečiai nenorės pirkti ledų ir vatos? Kas atsakys už nepavykusį projektą ir vėjais paleistus pinigus?
„Dzūkų žinių“ informacija