arba genialiai paprastas daktaro išlikimo planas
DŽ redakcijos nuomonė
Lazdijuose vyksta stebuklai. Naujoji merė, aštuonis mėnesius gynusi ligoninės vadovą ir nemačiusi reikalo kritiškai įvertinti jo pražūtingos ligoninei ir visiems rajono žmonėms veiklą, pagaliau garsiai prabilo tais pačiais žodžiais, kaip ir jos nemylimas pirmtakas Artūras Margelis. Merė praregėjo ir nusprendė, jog atėjo laikas atsisakyti legendinio Vito Šimkonio paslaugų.
2018 metų rugsėjį tuometinis meras A. Margelis viename rajono laikraščių paskelbė aiškų manifestą-poziciją ligoninės vadovo atžvilgiu publikuodamas straipsnį „Rajono žmonės man svarbiau už V. Šimkonį“. Straipsnyje buvo detaliai išdėstyti faktai apie V. Šimkonio darbą ir asmenybę ir nedviprasmiškai įvardinta steigėjo, savivaldybės, pozicija šio vadovo atžvilgiu – nepasitikėjimas jo vadovavimu.
Tuometinė opozicija, konservatoriai, šoko ginti ligoninės direktoriaus – organizavo darbuotojų peticiją, palaikančią V. Šimkonį, vežė į Lazdijų ligoninę Seimo narius, kurie turėjo apginti skriaudžiamą direktorių.
Iki V. Šimkonio atleidimo buvo likęs tik formalumas, tačiau ligoninės vadovas skubiai susirgo ir išvengė atleidimo, ligos patale išlaukęs daugiau nei pusę metų, kol pasikeitė rajono valdžia ir neliko svarbiausio jo veiklos kritiko.
O naujajai valdžiai buvo visai nesvarbu, kaip dirbo V. Šimkonis, kokios tragiškos ligoninės veiklos audito ataskaitos, kaip vadovas pažeidinėjo įstatymus, bandė apgauti teismą ir t. t. Naujoji valdžia nenorėjo girdėti tiesos apie V. Šimkonį, kurią ištisus metus viešino „Dzūkų žinios“. Naujajai valdžiai svarbiausia buvo ne objektyvi direktoriaus veiklos analizė, teigiami pokyčiai ligoninėje, kurie buvo akivaizdūs, kai jai laikinai vadovavo kitas vadovas, naujajai valdžiai akis aptemdė neapykanta buvusiam merui ir atjauta tiems, ką buvęs meras kritikavo. Taigi, V. Šimkonis tapo politinio keršto A. Margeliui įrankiu, tuo užsitikrindamas naujosios valdžios palankumą ir ramų sėdėjimą direktoriaus kėdėje.
Prieš du mėnesius merė viename iš savo interviu „Dzūkų žinioms“ kalbėjo, jog neketina kelti klausimo dėl V. Šimkonio atleidimo, nors buvo susipažinusi su ligoninės audito išvadomis, žinojo apie V. Šimkonio neteisėtai atleistus darbuotojus ir gresiančias kompensacijas atleistiesiems iš ligoninės biudžeto.
Tik tada, kai teismas konstatavo, jog už neteisėtus V. Šimkonio veiksmus atleidžiant ligoninės darbuotojus Lazdijų ligoninei teks sumokėti per 30 tūkst. eurų, merė ir valdantieji staiga praregėjo bei ėmė kalbėti tais pačiais tekstais, kaip ir A. Margelis prieš 15 mėnesių.
Tiesa, Lazdijų konservatoriai liko ištikimi V. Šimkoniui. Jie nepritaria valstiečių sprendimui artimiausiame tarybos posėdyje spręsti V. Šimkonio atleidimo klausimą. Ar pavyks valdantiesiems tarpusavyje susitarti dėl V. Šimkonio? Ar V. Šimkonis netaps Lazdijų Narkevičiumi: kai visiems aišku, kad vadovą reikia atleisti, bet politinis turgelis yra svarbesnis.
O kol ieškoma kompromiso, vienas valstietis, išgarsėjęs kaip arklių ir akordeonų specialistas, prašo opozicijos atstovų palaikyti valstiečius balsuojant dėl V. Šimkonio atstatydinimo. Koks absurdas – ar reikia, pavyzdžiui, A. Margelį įtikinėti, kad balsuotų už V. Šimkonio atleidimą?
Kas žino, gal tuo metu, kai vyksta politinis turgelis dėl V. Šimkonio likimo, šis tyliai juokiasi į ūsą ir jau pasirengė išbandytą gerąjį išlikimo planą – prieš tarybos posėdį atgulti į ligos patalą. Pusmečiui. O tada papūskit visi jam į uodegą.
REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /