Sausio mėnesio straipsnio pataisymas: vietoj sakinio „Vakarų taigos buveinėse galimi visi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, tačiau negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną“ turėjo būti sakinys „Vakarų taigos buveinėse negali būti šalinama buveinėse susidaranti negyva mediena, vykdomi miško kirtimai, išskyrus specialiuosius kirtimus, siekiant sukurti įvairiaamžį, būdingos rūšinės sudėties ir vertikaliosios struktūros medyną“.
Nuo 2020 m. sausio 1 d. įsigaliojęs Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas siekia sudaryti sąlygas, kurios leistų vykdant miško kirtimo darbus nepažeisti saugomų buveinių ir rūšių radaviečių. Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymas nustato specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, nurodo teritorijas, kuriose šios sąlygos turi būti taikomos, reglamentuoja šių teritorijų nustatymą ir nustato šiame procese dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas.
Pagal minėtą įstatymą, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama vykdyti plynuosius ir atvejinius pagrindinius miško kirtimus sklypuose arba jų dalyse, kuriuose auga Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos, įrašytos į Augalų bendrijų raudonosios knygos sąrašą, taip pat kai yra randamos saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Biosferos poligonuose draudžiama vykdyti plynuosius pagrindinius miško kirtimus tais atvejais, kai miško valdoje yra išskirtos Europos Bendrijos svarbos natūralios buveinės arba saugomos augalų bendrijos bei nustatomos saugomų augalų, grybų augavietės arba gyvūnų radavietės pagal Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymą. Taigi pabrėžiame, kad biosferos poligonuose draudžiama vykdyti plynuosius kirtimus, o gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose – plynuosius ir atvejinius.
Miško savininkui reikia žinoti, kad net tuo atveju, kai valda nepatenka į saugomą teritoriją, ji gali patekti į jos buferinę apsaugos zoną. Miško valdose esančioje valstybinių gamtinių rezervatų buferinėse apsaugos zonose plynieji miško kirtimai yra draudžiami 300 metrų atstumu. Beje, aptariamas įstatymas draudžia vykdyti miškų ūkio darbus neįšalus gruntui tiek gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose, tiek ir biosferos poligonuose.
Kalbant apie saugomų gyvūnų apsaugą, reikia nepamiršti ir Miško kirtimų taisyklių, kuriose reglamentuojama saugomų paukščių apsauga jų veisimosi vietose. Priklausomai nuo paukščio rūšies, pagrindiniai bei kraštovaizdžio formavimo kirtimai draudžiami nuo 50 iki 200 metrų spinduliu aplink veisimosi vietą. Visi kiti kirtimai ir medienos ištraukimas veisimosi vietose draudžiami nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 1 d. su tam tikromis išimtimis. Informaciją apie miško valdoje registruotas saugomų rūšių radavietes miško savininkas nemokamai gali rasti Saugomų rūšių informacinėje sistemoje SRIS (https://sris.am.lt).
Kalbant apie kirtimų ribojimą reikia paminėti, kad II miškų grupei priskirtuose miškuose ir III miškų grupių miškuose, esančiuose saugomose teritorijose, kurios įsteigtos ir registruotos Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų valstybės kadastre, ir IV grupės miškuose, esančiuose nacionaliniuose parkuose, pagrindiniai, ugdomieji, sanitariniai bei specialieji miško kirtimai ir medienos ištraukimas iš jų draudžiami nuo kovo 15 d. iki rugpjūčio 1 d., jei saugomai teritorijai kitais teisės aktais nenustatyta kitaip.
Europos Bendrijos svarbos buveinių ribos pateiktos Vietovių, atitinkančių gamtinių buveinių apsaugai svarbių teritorijų atrankos kriterijus, sąraše, skirtame pateikti Europos Komisijai, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. balandžio 22 d. įsakymu Nr. D1-210, ir Buveinių apsaugai svarbių teritorijų sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2018 m. balandžio 19 d. įsakymu Nr. D1-317. Miško savininkas informaciją apie inventorizuotas Europos Bendrijos svarbos buveines gali rasti informaciniame portale www.geoportal.lt. Beje, tokio pobūdžio informaciją miško savininkui nemokamai teikia ir Valstybinės miškų tarnybos Miškų ūkio priežiūros skyriaus arba Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos ir saugomų teritorijų direkcijų specialistai.
Pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programą privačių miškų savininkams ar jų asociacijoms, kurių miškų valdos patenka į „Natura 2000“ teritorijas, Nacionalinė mokėjimo agentūra priima paraiškas kompensacijoms išmokėti. Jos priimamos kartu su tiesioginių išmokų paraiškomis. Išmokos skiriamos, kai valdoje privaloma laikytis specifinių veiklos apribojimų. Pavyzdžiui, kai draudžiami pagrindiniai miško kirtimai arba leidžiami nedidelio intensyvumo atrankiniai kirtimai (leidžiant iškirsti ne daugiau kaip 10 procentų medyno tūrio per 10 metų). Šiuo atveju būtų mokama 272 EUR/ha (pirminiu ne ilgesniu kaip 5 metų laikotarpiu) kompensacija, o pasibaigus pirminiam 5 metų laikotarpiui – 200 EUR/ha. Kai miško valdoje ar jos dalyje draudžiami ugdomieji miško kirtimai, brandžių medžių iškirtimas, draudžiami ar apriboti sanitariniai kirtimai, paliekant tam tikrą džiūstančių medžių ar sausuolių skaičių 1 ha, bus mokama 155 EUR/ha dydžio kompensacija. 156 EUR/ha dydžio kompensacija būtų mokama, kai plynose pagrindinių miško kirtimų biržėse turi būti paliekamas papildomas skaičius neiškirstų žalių medžių. 62 EUR/ha – kai sanitariniais kirtimais draudžiama iškirsti visus džiūstančius ar išdžiūvusius.
Apie paraiškų priėmimo terminus ir kitas sąlygas Nacionalinė mokėjimo agentūra kasmet skelbia tinklalapyje www.nma.lt.
Reikia paminėti, kad pagal Saugomų teritorijų įstatymą miško savininkas, kurio miško valda patenka į saugomą teritoriją dėl veiklos apribojimų, gali sudaryti apsaugos sutartis su Valstybine saugomų teritorijų tarnyba. Šios sutartys turi būti įregistruotos nekilnojamojo turto registre.
Tuo atveju, kai miško valdoje po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, privataus miško savininkas gali gauti vienkartinę arba kasmetinę kompensaciją iš valstybės biudžeto. Privataus miško savininkas, siekiantis gauti kompensaciją, turi su prašymu kreiptis į Valstybinės miškų tarnybos teritorinį padalinį pagal miško valdos buvimo vietą. Tam, kad kompensacijos būtų išmokėtos kitais metais, prašymą išmokėti kompensaciją reikia pateikti iki einamųjų metų balandžio 1 d. Valstybinės miškų tarnybos direktorius sprendimą išmokėti kompensaciją priima iki einamųjų metų gegužės 1 d. Vienkartinė kompensacija išmokama per vienerius metus nuo sprendimo patvirtinimo, o kasmetinė kompensacija mokama kasmet – už einamuosius metus kompensacija išmokama iki kitų metų vasario 1 d.
