Miškai – mūsų planetos plaučiai. Jie ypač gyvybiškai reikalingi dabar, kai dėl žmonių veiklos pasekmių vyksta klimato kaita ir iškilo grėsmė ne tik mus supančiai gyvajai gamtai, bet ir mums patiems. Todėl įvairiuose patvirtintuose ir rengiamuose Europos ir šalies programiniuose dokumentuose numatyta didinti miškų plotus ir jų atsparumą klimato pokyčiams. Lietuvos miškingumą artimiausiais dešimtmečiais planuojama padidinti nuo 33,6 iki 38 proc., t. y. ateityje planuojama papildomai įveisti apie 300 tūkst. ha naujų miškų. Šiam tikslui įgyvendinti fiziniams asmenims, kuriems žemė priklauso nuosavybės teise, ir savivaldybėms skiriama parama pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonę ,,Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“. Paramos dydis nuo 2019 m. padidintas maždaug 10–20 proc., atsižvelgiant į veisiamas medžių rūšis ir taikomas miško apsaugos priemones.
Mišką sodinti palankiausia pavasarį, kol dar nesusprogę medžių pumpurai – jauni medeliai, padedant galingai bundančios gamtos jėgai, stipriai įsikabina į žemę ir gerai auga. Plotuose, kuriuose dar nesusiformavusi miško ekosistema, geriausiai prigyja ir auga nereiklios vietinės medžių rūšys – pušys, eglės, beržai ir juodalksniai. Būsimo miško ekosistemos stabilumui didinti palaukėse patartina formuoti šiek tiek retesnius želdinius iš vėjui atsparių lapuočių medžių (liepų, klevų, juodalksnių, šermukšnių, pavienių ąžuolų ir kt.), ornitochorinių medžių ir krūmų – miškinių obelų ir kriaušių, gudobelių, erškėčių ir kt.
Miškas veisiamas vadovaujantis žemės ūkio ministro ir aplinkos ministro nustatyta tvarka – Miško įveisimo ne miško žemėje taisyklėmis. Jose nurodyta, kad norint veisti mišką ne miško žemėje, pirmiausiai būtina iš Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritorinio žemėtvarkos skyriaus gauti leidimą. Prašymo forma leidimui gauti ir jo išdavimo schema pateikta Nacionalinės žemės tarnybos interneto svetainėje www.nzt.lt rubrikoje ,,Paslaugos“. Taisyklėse nustatyta, kur mišką veisti galima, o kur draudžiama, nurodyti atvejai, kada leidimas išduodamas be papildomų dokumentų, o kada reikia rengti kaimo plėtros žemėtvarkos projektą miškui veisti. Prioritetas veisiant mišką teikiamas mažiau palankioms ūkininkauti vietovėms, nederlingai, apleistai, nemelioruotai žemei arba žemei, kurioje melioracijos įrenginiai neveikia, nėra saugomų teritorijų ar gyvūnų, paukščių ir augalų rūšių, kurioms miškas darytų neigiamą poveikį, natūralių pievų ir pan.
Žemės savininkas, gavęs leidimą veisti mišką ne miško žemėje, turi parengti Miško želdinimo ir žėlimo projektą. Projekto forma ir jo rengimo reikalavimai nustatyti aplinkos ministro tvirtinamuose Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatuose. Projekte aprašoma želdavietė, nurodomi jos paruošimo, sodmenų kilmės, miško priežiūros, apsaugos reikalavimai, želdinimo darbų technologijos. Želdinamos medžių rūšys turi atitikti dirvožemio derlingumo ir drėgnumo sąlygas. Laikantis šių reikalavimų turės būti veisiamas miškas, vykdoma jo priežiūra ir apsauga. Projektą dažniausiai rengia miškininkas specialistas, tačiau projektą dar turi patvirtinti VĮ Valstybinių miškų urėdijos regioninio padalinio, kurio veiklos teritorijoje veisiamas miškas, vadovo įgaliotas specialistas. Pasodinęs mišką, jo savininkas projekte pažymi sodinimo metus ir sezoną, nurodo pasodintų sodmenų kiekį, kilmę ir pasodinimo datą. Miško sodinimui naudotų sodmenų kilmės ir įsigijimo dokumentai saugomi kartu su projektu neterminuotai.
Vadovaujantis Miško želdinimo ir žėlimo projektu ir jo brėžiniu įveistas miškas ne vėliau kaip per metus turi būti įrašytas į Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastrą. Jeigu žemės savininkas naudojasi Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos teikiama parama miškui veisti, Valstybinė miškų tarnyba jo mišką į Miškų kadastrą įrašo gavusi Miško želdinimo ir žėlimo projekto duomenis iš Nacionalinės mokėjimo agentūros; jeigu jis mišką veisia savo lėšomis, pats kreipiasi į Valstybinę miškų tarnybą dėl įveisto miško įrašymo į Miškų kadastrą – pateikia prašymą, prie jo pridėdamas iš NŽT teritorinio žemėtvarkos skyriaus gautą leidimą miškui veisti ir patvirtintą Miško želdinimo ir žėlimo projektą kartu su brėžiniu. Miškas į Miškų kadastrą įrašomas nemokamai.
Įveisus mišką, ne vėliau kaip per trejus metus po jo įrašymo į Miškų kadastrą, žemės savininkas privalo patikslinti žemės sklypo žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre, t. y. į jį įrašyti miško žemės naudmenas ir, jei būtina, pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį. Miško naudmenų įrašymas į Nekilnojamojo turto kadastrą svarbus ir dėl to, kad tik patikslinus žemės naudmenų sudėtį, įveisto miško plotui neskaičiuojami žemės mokesčiai. Žemės savininkas žemės naudmenų sudėtį Nekilnojamojo turto kadastre tikslina savo iniciatyva ir lėšomis Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka.
Šį pavasarį, kaip ir kasmet, paraiškos paramai miškams veisti pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į miško plotų plėtrą ir miškų gyvybingumo gerinimą“ veiklos sritį „Miško veisimas“ Nacionalinėje mokėjimo agentūroje priimamos nuo kovo 2 d. iki balandžio 29 d. Pagal šią veiklos sritį remiamas miško veisimas (mokama vienkartinė kompensacinė išmoka), įveisto miško priežiūra, apsauga ir ugdymas (12 metų mokama kasmetinė kompensacinė išmoka). Taip pat įveistam, bet ekstremaliojo įvykio pirmaisiais želdinių ir (arba) žėlinių augimo metais pažeistam miškui atsodinti teikiama įveisiamo miško išmokos dalis, proporcinga atsodinamų sodmenų kiekiui. Parama neteikiama, jei sodinami trumpos rotacijos želdiniai (kirtimų rotacijos trukmė – iki 15 metų), kalėdinės eglutės ir greitai augančių rūšių medžiai, skirti energijai gaminti. Išsamesnė informacija apie paramą ir paraiškų priėmimo tvarką pateikta Nacionalinės mokėjimo agentūros interneto svetainėje, adresu www.nma.lt.
