Velykų išvakarėse rašėme apie mūsų krašto ūkininkų, turinčių žemės anapus sienos, rūpesčius: LR vyriausybė nesutinka jų įsileisti ir todėl jie negali pradėti pavasario lauko darbų.
Tarp tokių žemdirbių yra Sankūrų kaimo lietuviai ūkininkai Dalia ir Valdas Pečiuliai.
Viruso pandemija, karantinas ir jo padariniai užklupo juos, kaip ir kitus, staiga ir netikėtai. Anapus sienos liko 70 hektarų žemės – 10 ha nuosavos, 60 ha nuomojamos.
Iš pradžių atrodė, kad viskas išsispręs greitai. Kovo 31 d. Lenkija įvedė lengvatų sieną kertantiems ūkininkams, nusprendė jiems netaikyti karantino (kitiems tuo laiku privalomo).
– Galvojome, kad netrukus galėsime kirsti sieną pro Galinių–Burbiškių perėją, kuri yra pusantro kilometro nuo mūsų sodybos, – aiškina Dalia Pečiulienė. – Sienos perėjos komendanto leidimas atrodė tik formalumas. Sutvarkyti Lietuvos leidimą ėmėsi Punsko valsčiaus viršaitis Vytautas Liškauskas, kuris šiuo reikalu raštu kreipėsi į Lietuvos ministrą pirmininką. Į galvą neatėjo mintis, kad Lietuva gali mūsų neįsileisti.
Dalia ir Valdas Pečiuliai Sankūruose dirba 50 ha žemės ir 70 ha, kaip minėjau, turi Lietuvoje. Jie verčiasi gyvulininkyste, laiko 250 raguočių: 100 karvių, keliasdešimt telyčių, veršelių bei šiek tiek mėsinės veislės jaučių.
– Mūsų ūkis yra labai arti Lenkijos–Lietuvos sienos, – sako Dalia Pečiulienė. – Pernai rudenį Lietuvos pusėje 10 ha apsėjome žiemkenčiais. Šį pavasarį ant 10 ha ketinome sėti kukurūzus. Šie pasėliai būtini gyvuliams iššerti.
Tokia pati padėtis kaip Pečiulių yra ir 46 kitų Punsko valsčiaus ūkininkų, dirbančių žemę Lietuvoje.
– Be mūsų, niekas tos žemės Lietuvoje nedirbs, – tikina Dalia Pečiulienė. – Ir nerealu ką nors pasamdyti Lietuvoje. Čia turime nupirkę trąšų, herbicidų, sėklų. Neturėtume kuo sumokėti žmonėms už darbą, neapsimokėtų. O laikas bėga. Sausra neišpasakyta. Tuoj bus per vėlu tręšti žiemkenčius ir žolę. Kukurūzai, žinoma, gali dar kiek palaukti.
Važinėti į savo laukus per Aradnykų–Lazdijų perėją Pečiuliams būtų absurdiška. Reikėtų sukarti apie keliasdešimt kilometrų. Savo laukus jie pasiekų po 1,5–2 valandų.
– Jei su žemės ūkio technika per Aradnykus nuvyktume į Lietuvą, mus 14 dienų uždarytų į karantiną, – sako Dalia. – Nuvežtų į Kauną ar kur nors kitur. Negalėtume žemės dirbti.
Punsko valsčiaus viršaitis kelis kartus visų Suvalkų krašto žemdirbių reikalu kalbėjosi telefonu su premjero kanceliarijos pareigūnais. Išgirdo, kad Lietuvos žemės ūkio ministras dėl didelio norinčių kirsti sieną ūkininkų skaičiaus, jo prašymo svarstyti vyriausybei nepateikė.
Punsko valsčiaus viršaičio Vytauto Liškausko paskatinti, Dalia ir Valdas Pečiuliai praėjusį penktadienį, prieš pat Velykas, Lietuvos valdžiai pateikė individualų prašymą. Atsakymo dar negavo, bet nekantriai laukia.
Sigitas Birgelis, punskas.pl