Aidas Kelionis
Pirmasis pasaulio futbolo čempionatas, kurį mačiau savo akimis per televiziją, vyko 1982 metais Ispanijoje. Tuo metu man buvo vienuolika metų, bet minėto čempionato kovas prisimenu gana gerai, nes jo metu vyravo gražus atakuojantis futbolas, rungtynėse būdavo pelnoma daug įvarčių. Gal šis čempionatas itin gerai įstrigo į atmintį, nes gyvenau Pietų Lietuvos miestelyje netoli Lenkijos sienos, o lenkai tuo metu turėjo stiprią futbolo rinktinę, kuri Ispanijoje tais metais užėmė trečią vietą. Tad nenuostabu, kad per Lenkijos televiziją buvo rodomos visos 1982 metų pasaulio futbolo čempionato rungtynės.
Šiame futbolo čempionate man labiausiai įstrigo Prancūzijos futbolo rinktinės žaidimas. Jie daug kam savo itin technišku ir gražiu žaidimu paliko stiprų įspūdį. Jų demonstruojamas futbolas buvo pavadintas romantišku. Šioje rinktinėje iš būrelio puikių futbolo meistrų išsiskyrė ir mano numylėtiniu tapo Prancūzijos rinktinės kapitonas, saugas Mišelis Platinis, kuris vilkėjo mėlynus ir baltus, pažymėtus 10 numeriu marškinėlius. Jis buvo šios rinktinės vedlys, dirigentas ir geriausias žaidėjas. Išsiskirti tokioje puikioje komandoje galėjo tik toks talentas kaip jis. Nuo 1982 metų pasaulio futbolo čempionato tapau itin aistringu ir ištikimu Prancūzijos rinktinės ir jos kapitono Mišelio Platinio gerbėju.
Mišelis Platinis gimė 1955 metais birželio 21 dieną. Per savo futbolininko karjerą pelnė daug titulų ir asmeninių apdovanojimų. Savo klubinę karjerą pradėjo Prancūzijos lygoje. 1972–1979 metais rungtyniavo Nancy ekipoje, kurioje per 181 rungtynes pelnė 98 įvarčius. 1979–1982 metais atstovavo Saint-Etienne vienuolikei. Joje per 104 rungtynes pelnė 58 įvarčius. 1982 metų rudenį persikėlė į Italijos futbolo lygą Serie A, kur pradėjo žaisti Turino „Juventus“ ekipoje. Joje žaidė iki 1987 metų. Šioje itin stipria gynyba pasižyminčioje lygoje visiškai atsiskleidė jo nuostabus ne tik komandos dirigento, lyderio, bet ir snaiperio talentas. Per penkis sezonus, praleistus vienoje stipriausių pasaulio futbolo lygų, jis per 147 rungtynes pelnė 68 įvarčius. Jam žaidžiant Turino „Juventus“ šis klubas 1984 ir 1986 metais tapo Italijos čempionu, 1983 metais iškovojo Italijos taurę, 1984 metais Europos Taurių laimėtojų taurę ir Europos supertaurę, 1985 metais Europos čempionų taurę ir Tarpkontinentinę taurę. Iš eilės trejus metus jis buvo rezultatyviausias Serie A lygos futbolininkas. 1982–1983 metų sezone pelnė 16 įvarčių, 1983–1984 metais – 20 įvarčių, 1984–1985 metais – 18 įvarčių. Trejus metus iš eilės – 1983, 1984, 1985 – jis pripažintas geriausiu Europos futbolininku ir gavo prancūziško savaitraščio „France Football“ „Auksinį kamuolį“. Tris kartus iš eilės šį prizą pelnė kaip pirmas futbolininkas istorijoje. Tuo metu, galima net neabejoti, jis buvo geriausias pasaulio futbolininkas.
Įspūdingi Mišelio Platinio pasiekimai žaidžiant ir nacionalinėje Prancūzijos rinktinėje. Mėlyniesiems jis atstovavo nuo 1976 iki 1987 metų. Per 72 rungtynes jis pelnė 41 įvartį. 49 rungtynėse Mišelis Platinis Prancūzijos rinktinę į aikštę išvedė kaip kapitonas. Jo vedama Prancūzijos rinktinė 1982 metais pasaulio futbolo čempionate Ispanijoje užėmė ketvirtą vietą, 1986 metais pasaulio pirmenybėse Meksikoje – trečią vietą. 1984 metais nacionalinė Prancūzijos rinktinė žaisdama Prancūzijoje vykusiame Europos futbolo čempionate laimėjo visas penkerias rungtynes ir tapo Europos čempione. Jos kapitonas Mišelis Platinis per penkerias rungtynes pelnė net devynis įvarčius. Iki šių dienų tai Europos pirmenybių rekordas.
Mišelis Platinis tapo vienu geriausių futbolininkų pasaulio futbolo istorijoje. Žaisdamas saugu ir itin sumaniai diriguodamas savo komandos draugams jis visuomet įnirtingai vesdavo juos į priekį ir sudarydavo kartu su juo žaidusiems futbolininkas daug galimybių atakuoti vartus ir pelnyti įvarčius. Pats žaisdamas saugu jis buvo labai pavojingas snaiperis, išsiskiriantis puikiu driblingu ir fenomenaliu aikštės matymu. Vargu, ar per visą pasaulio futbolo istoriją buvo futbolininkas, geriau nei Mišelis Platinis mušantis baudos smūgius. Kai tik prie svetimų vartų būdavo nugriaunamas Mišelio Platinio partneris ar jis pats, atsirasdavo didelė tikimybė, kad prancūzų ir Turino „Juventus“ lyderis pelnys dar vieną nuostabaus grožio įvartį.
Mišelio Platinio mušami baudos smūgiai buvo vyšnaitė ant jo pelnomų įvarčių nuostabaus skonio torto. Savo neįtikėtinai taiklia dešine koja jis suteikdavo kamuoliui įvairiausią trajektoriją aplenkdamas priešininkų pastatytą sienelę ir taip supainiodavo vartininką, kad jam belikdavo akimis palydėti į vartų kampą skriejantį kamuolį. Didysis prancūzas įvarčius pelnydavo ir kaire koja, kai mušti savo stipriąja dešine jam būdavo nepatogu. Ne vienas įvartis pelnytas ir galva įspūdingai neriant į priekį ir po smūgio išsitiesiant ant žaliosios vejos. Komandos partneriai ir treneriai jam visuomet patikėdavo mušti vienuolikos metrų baudinius.
Susitikę prisiekę futbolo fanai neretai diskutuoja apie tai, kas buvo ar yra geriausias pasaulio futbolininkas šio žaidimo istorijoje. Dažnai sakoma, kad Pele ir D. Maradona. Nesu matęs, kaip žaidžia Pele, bet D. Maradonos karjerą sekiau atidžiai. Dar daugiau, M. Platinis ir D. Maradona vienu metu žaidė Italijos futbolo lygoje. Manau, kad prancūzas tikrai nebuvo prastesnis už argentinietį. Ne, Mišelis buvo geresnis už Diego. Nenuostabu, kad Mišelis Platinis buvo pramintas futbolo karaliumi – le Roi (pranc. – karalius).