Aidas Kelionis
Paprastai žmonės dirba penkias dienas per savaitę nuo 8 valandos ryto iki 17 valandos, o šeštadieniais ir sekmadieniais ilsisi. Žinoma, visi svajoja apie didesnį atlyginimą nei gauna dabar, taip pat norėtų dirbti keturias dienas per savaitę, o tris ilsėtis. Jeigu minėtas noras išsipildytų, tuomet visi panorėtų ilsėtis dar daugiau, o dirbti dar mažiau, bet uždirbti kuo daugiau.
Bet kai pradedi svajoti, supranti, kad tam ribų nėra. Juk būtų galima iš viso nedirbti, o gauti didelį ar bent vidutinį atlyginimą. Ne vienas rašytojas taip pat turi svajonę. Jie žmonės kuklūs – sutiktų knygų išvis nerašyti už minimalų atlyginimą per mėnesį. Juk valstybei tai kainuotų visai nedaug arba Rašytojų sąjungos pirmininkė rašytojams sakytų: „Būkit geri – nerašykit, o mes jums vis tiek už tai sumokėsim.“ Apskritai, jeigu visi darbuotojai Lietuvoje nedirbtų, o tik ilsėtųsi, bet gautų už tai padorius atlyginimus, tuomet tikrai gerai gyventume. Juk kaip pasakė vienas protingas senelis: „Pinigai guli ant žemės, tik reikia netingėti pasilenkus jų paimti.“ Provincijoje pasilenkti visai nepavojinga. Dideliam mieste ar užsienyje už nugaros gali stovėti gėjus, tuomet pasilenkti yra pavojinga. Ir mūsų senjorai galėtų gyventi žymiai geriau, jeigu sugebėtų pasilenkti ir paimti ant žemės gulinčius pinigus. Bet tu pabandyk būdamas senjoru pasilenkti. Gali daugiau ir neišsitiesti. Taip pat tau gali išnirti dirbtiniai ir nuosavi sąnariai, iškristi dantų protezai ir klausos aparatai bei vidaus organai.
Visose įstaigose yra visokių darbuotojų: vieni dirba puikiai, kiti gerai, vidutiniškai, patenkinamai ar blogai. Darbdavys turėtų liepti nedirbti dirbantiems prastai, o tik sėdėti darbo vietose. Juk dirbantys prastai vis tiek viską pagadina, o vėliau dirbantys gerai, nudirbę savo darbus, turi taisyti prastai dirbančių nudirbtus darbus. Žinoma, prastai dirbantiems alga turi būti mokama už tai, kad jie darbe sėdi ir nedirbdami nieko blogo nepadirba. Ar jūs bandėte visą dieną nieko nedaryti, o tik sėdėti? Ne? Pabandykite ir suprasite, kad tai nepaprastai sunku. Prastai dirbantieji tik sėdėdami ir nedirbdami nieko blogo nepadarys, ir mes jau negalėsime jų vadinti prastai dirbančiais – vadinsime juos gražiai sėdinčiais. Žinoma, vien sėdėdami jie gali užmigti ir net pradėti knarkti drumsdami tylą. Tuomet darbdavys jiems suduotų pora kirčių bizūnu, ir jie žvalūs ir ramūs vėl sėdėtų toliau, bet jų nebūtų galima mušti su lazda, nes darbdaviui tuomet grėstų bauda už žiaurų elgesį su gyvūnais.
Seime taip pat turėtų būti uždrausta dirbti, nes kuo daugiau Seimo nariai dirba, tuo daugiau pridirba nesąmonių. Todėl vietoj sėdimų vietų Seime turėtų būti įrengtos gulimos vietos. Prieš posėdžius Seimo nariams turėtų būti sugirdomos didelės dozės stiprių migdomųjų. Hiperaktyvūs Seimo nariai, tokie, kaip P. Gražulis, dėl viso pikto dar turėtų būti pririšami prie lovų. Tik tuomet gyvenimas Lietuvoje iš tiesų pagerėtų.