Prasidėjus karantinui ne tik visos mūsų visuomenės, bet ir mokinių laukė nemenkas iššūkis. Gyvenimas pasikeitė labai stipriai, ir visiems teko ir vis dar tebetenka nelengva užduotis gyventi, dirbti ir mokytis visiškai naujomis ir neįprastomis sąlygomis. Apskritai buvo visiškai suardyta kasdieninė gyvenimo tvarka.
Prasidėjus karantinui mokiniai buvo ir yra priversti mokytis taip vadinamu nuotoliniu būdu. Iš pat pradžių prisitaikyti prie šio būdo buvo nelengva ne tik mokiniams, bet ir mokytojams. Tai tikrai nebuvo pats geriausias ir tobuliausias būdas mokytis, bet naujomis pandemijos sąlygomis juk nebuvo galima nieko geresnio ir tobulesnio sugalvoti. Žinoma, buvo susidurta su ne viena problema: strigo kompiuteriai ir internetinis ryšys, mokytojams tapo žymiai sunkiau įteigti žinias mokiniams, teko iš naujo išmokti paskirstyti dėmesį visiems mokiniams vienodai, o mokiniams teko nelengva užduotis išmokti dirbti naujomis sąlygomis.
Karantino pradžioje sužinoję, kad nereiks eiti į mokyklą, kai kurie mokiniai apsidžiaugė, nes atsirado galimybė ilgiau pamiegoti ir galima buvo skirti daugiau laiko savo pomėgiams laiką leidžiant namuose. Vis dėlto per kelis nuotolinio mokymosi mėnesius mokiniai puikiai suvokė, kad nėra geresnio mokymosi būdo kaip įprastas – gyvos pamokos mokyklos klasėse. Juk pastarasis būdas ir yra taikomas įprastomis sąlygomis kaip pati tobuliausia mokymosi galimybė. Per ilgesnį laiką mokiniai pasiilgo ir klasės draugų, su kuriais žymiai smagiau leisti laiką mokykloje. Tiesa, ši karta bendraudama su savo draugais itin aktyviai naudojasi naujomis technologijomis ir iš pirmo žvilgsnio turėjo atrodyti, kad jiems karantinas ir tiesioginio bendravimo trūkumas visiškai nebaisus. Pasirodė, kad net šiuolaikiniams mokiniams įgriso mokymasis namuose nuotoliniu būdu, ir jie pasiilgo gyvo bendravimo ne tik su draugais, bet ir su mokytojais.
Kai visi jau susitaikė, kad šiemet mokslo metai dėl susidariusių ypatingų karantino sąlygų baigsis birželio 1 dieną ir mokiniams šiais mokslo metais jau nereiks eiti į mokyklas ir jie ramiai pabaigs šiuos mokslo metus, kad ir ne pačiu tobuliausiu nuotoliniu, bet šiuo atveju saugiausiu savo ir mokytojų sveikatai būdu, lyg perkūnas iš giedro dangaus trenkė žinia, kad dar išlieka tikimybė, jog dviem savaitėms reiks grįžti į mokyklas. Šią itin keistą žinią praeitą savaitę pranešė švietimo, mokslo ir sporto ministras A. Monkevičius.
Tokia ministro A. Monkevičiaus naujiena pasirodė mažų mažiausiai keista. Vos tik mokiniai apsiprato su nuotoliniu mokymu ir nusiteikė, kad šiuos mokslo metus pabaigs ramiai ir nesiblaškydami namuose, kažkodėl buvo pateiktas pasiūlymas vos dviem savaitėms grįžti į mokyklas. Tai pasirodė itin keista vien dėl to, kad koronavirusas vis dar egzistuoja mūsų aplinkoje ir į mokyklas sugrįžus mokiniams ir mokytojams, užsikrėsti šia liga atsirastų žymiai didesnė tikimybė. Be to, kaip mokyklose būtų užtikrinti saugūs atstumai tarp mokinių? Susidaro toks įspūdis, kad kai kurios ministerijos užsiima niekais ir visuomenei siūlo mažų mažiausiai keistus ir neapgalvotus perteklinius sprendimus.
Šiuo atveju ministras A. Monkevičius visiškai nepagalvojęs ir iki galo neapsvarstęs savo sprendimo prabilo apie galimybę grįžti į mokyklas dviem savaitėms. Tai buvo visiškai neapgalvotas sprendimas, kuris mokiniams, mokytojams, tėvams ir mokyklų bendruomenėms teatnešė sąmyšį.