Gegužės 26-ąją suėjo lygiai vieneri metai, kai laimėjęs antrąjį rinkimų turą prezidentu tapo G. Nausėda. Kiekvienas kandidatas, pretenduojantis tapti Lietuvos prezidentu, pasirenka rinkimų retoriką, kuria vadovaujasi rinkimų kampanijos metu. G. Nausėda savo rinkiminės kampanijos metu davė suprati, kad jis skirs ypatingą dėmesį tyliajai Lietuvai ir sieks tapti visuomenę telkiančia figūra.
„Visuomenės telkėjo vaidmens, to pažado, kuris buvo akcentuotas rinkiminės kampanijos metu, nelabai pavyksta įgyvendinti. Prezidentas iš esmės netapo tuo, kuo bent jau žadėjo tapti. Mes galime kalbėti apie tai, kad visuomenė tikėjosi aktyvesnio prezidento, labiau savo nuomonę išsakančio prezidento, ypač krizės akivaizdoje. Turėjome ir vis dar turime beprecedentę krizę ir turbūt net ir šitomis aplinkybėmis prezidentui nepavyko tapti vienijančiu lyderiu. Prezidentas sąmoningai ar ne pasirinko labiau stebėtojo iš šalies vaidmenį, iššokant kartas nuo karto ir pabandant pakritikuoti, pabarti ar išsakyti savo nuomonę“, – metus po rinkimų įvertino Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vadovas, politinės komunikacijos specialistas dr. Andrius Šuminas. Prezidentas, praėjus metams po rinkimų, pasak dr. A. Šumino, netapo tuo politiniu veikėju, kuris brėžia aiškius politinius tikslus, kryptis, buria aplink save ir bando būti lyderiu sunkioje, neapibrėžtoje situacijoje.
Todėl visiškai nėra keista, kad žmonės nusivylė prezidento veikla. Visuomenė tikėjosi telkiančio ir vienijančio lyderio, o prezidentas G. Nausėda tik kartas nuo karto bando imtis įvairių iniciatyvų, išreikšti savo nuomonę ar ką nors griežčiau pabarti, bet iki tikro lyderio jam labai toli. Todėl visuomenė yra juo aiškiai nusivylusi ir net atrodo, kad visi ir telaukia, kada gi pagaliau prezidentas kumščiu trinktels į stalą – nebūtinai tiesiogine prasme.
Prezidentui G. Nausėdai nesiseka pelnyti lyderio vaidmens ir bendraujant su valdančiaisiais „žaliaisiais valstiečiais“. Iš pradžių prezidentas su jais elgėsi geranoriškai ir lyg demonstravo, kad nori elgtis kitaip nei su jais elgėsi prezidentė D. Grybauskaitė. Bet juk valstiečiai supranta ir gerbia tik grubią jėgą ir prezidentą G. Nausėdą iš karto nustūmė į šalį. „Valdančioji koalicija, kai jai patogu, remia prezidentą ir jo pasiūlymus. Kai jiems nepatogu, jie to nedaro. Čia galime kalbėti apie susisiekimo ministro krizę, kai prezidento išsakytas nepasitikėjimas valdančiajai koalicijai yra visiškai nesvarbus“, – pastebėjo dr. A. Šuminas.
Iš vienos pusės, prezidentas aiškiai pirmauja visuomenės nuomonės tyrimo bendrovės „Vilmorus“ per pirmus savo valdymo metus rengtose apklausose, iš kitos pusės, tikruoju lyderiu ir tautos vedliu jam tapti nepavyko. Žinoma, G. Nausėda yra inteligentiškas, intelektualus ir delikatus asmuo ir iš jo tikėtis itin didelio griežtumo ar stipraus spaudimo kieno nors atžvilgiu sunku.
Tad praėjus pirmiems prezidentavimo metams galima teigti, kad prezidentas G. Nausėda savo tikros ir aiškios vietos politinėje arenoje taip ir nerado. Kartais net atrodydavo, kad jis pasiduoda kažkokiai inercijai ir tos vietos net neieško. Pasirodo, noro būti nepanašiu į prezidentę D. Grybauskaitę nepakanka. Prezidentas G. Nausėda net yra ne kartą viešai deklaravęs, kad jam pavyzdys visą laiką buvo ir yra prezidentas V. Adamkus. Tačiau bent jau kol kas jo politinio elgesio ir bandymo imtis lyderystės negalima lyginti su sėkmingu ir aiškiu V. Adamkaus prezidentavimu.