Lietuvos ekonomikai ir verslui skaičiuojant nuostolius, kuriuos šalis patyrė dėl COVID-19 pandemijos, netikėtai paaiškėjo dar viena, ypač skaudi šios nelaimės pusė. Registrų centras paskelbė, jog Lietuvoje per karantino laikotarpį mirė 10 proc. daugiau žmonių nei per tą patį praėjusių metų laiko tarpsnį. Išvados skaudžios – tuo metu, kai Lietuvos medikai buvo užsiėmę COVID-19 diagnozavimu ir susirgusiųjų šia liga gydymu, nemaža dalis žmonių negavo tinkamos medicinos pagalbos ir iškeliavo anapilin.
Ši situacija ypač paveikė onkologinėmis ligomis sergančius žmones, kuriems aktualu nuolat sekti ligos eigą ir skubiai priimti būtinus sprendimus.
Apie tai, kaip šioje situacijoje sekėsi onkologinėmis ligomis sergantiems Lazdijų krašto žmonėms, kalbamės su asociacijos „Onkologinė savigalba Lazdijuose“ vadove Dale Pupininkaite.
– Kaip sekėsi Jūsų vadovaujamos asociacijos nariams išgyventi pandemijos laikotarpį?
– Buvo nelengva, džiaugiuosi, kad nė vienam iš mūsų šis išbandymas nesibaigė liūdnai. Aš pati per pandemiją turėjau atlikti daug procedūrų, lankytis pas gydytojus. Džiaugiuosi, kad man viskas pavyko, gavau būtiną gydymą ir konsultacijas. Tačiau kai kuriems kitiems mano likimo draugams pandemija tapo sunkių išbandymų laikotarpiu – daugeliui buvo nukeltos konsultacijos, nebuvo laiku atlikti tyrimai. Kadangi esu prisirašiusi prie privačios šeimos klinikos, tai ši įstaiga man padėjo išspręsti visus klausimus, o kiti turėjo daug problemų. Kai atsirasdavo gretutinių negalavimų, pavyzdžiui, supūliuodavo dantys, sulaukti pagalbos buvo labai sudėtinga.
– Lazdijų medikai, kaip ir visoje Lietuvoje, per karantiną konsultuodavo ligonius telefonu. Ar Jums priimtinas toks bendravimo su medikais būdas?
– Juokaudama sakau, kad gydymas telefonu – Kašpirovskio metodas, kai pagal paciento balsą nustatoma diagnozė. Tai labai sudėtinga. O kartais reikia skubių ir tikslių sprendimų, ypač onkologiniams ligoniams. Tada žmonės pradeda gydytis patys, o tai gali labai blogai baigtis.
– Kaip pasiekdavote gydymo įstaigas kituose miestuose?
– Onkologinių ligonių pavėžėjimą kartais organizuodavo savivaldybė. Noriu padėkoti Lazdijų autobusų parkui, kuris suteikė galimybę mums, onkologiniams ligoniams, naudotis autobusų paslaugomis su 80 proc. nuolaida. Tai buvo puiki pagalba.
– Socialiniuose tinkluose esate priekaištavusi Lazdijų sveikatos priežiūros įstaigoms dėl informacijos trūkumo. Kokios informacijos pasigedote?
– Nemažai informacijos apie ligoninės ir poliklinikos veiklą buvo skelbiama internete, socialinių tinklų paskyrose. Bet juk mūsų rajonas – senjorų kraštas, daugelis žmonių, kuriems reikia sveikatos priežiūros paslaugų, nesinaudoja internetu, neskaito feisbuko. Kaip jiems gauti reikiamą informaciją? Manau, kad sveikatos priežiūros įstaigos nesugebėjo tinkamai išspręsti paslaugų komunikavimo klausimo. Kodėl nė viename rajono laikraštyje nebuvo talpinama aktuali informacija? Mūsų senjorai laikraščius skaito ir ten tikisi surasti informacijos.
– Karantinas baigėsi. Kokia veikla užsiims Jūsų vadovaujamos asociacijos nariai?
– Šiuo metu mūsų asociacija vienija 61 onkologinėmis ligomis sergantį lazdijietį. Ketiname visose rajono seniūnijose rengti susitikimus su žmonėmis ir suteikti jiems visą informaciją apie onkologines ligas, kur kreiptis, kaip atlikti tyrimus, toliau atliksime savo švietėjišką misiją.
– Ačiū už pokalbį, tvirtos sveikatos!
„Dzūkų žinių“ informacija