Dineta Babarskienė
Norint pasigrožėti užburiančiai žydinčiomis levandomis visai nebūtina vykti į Provansą. Kurdimakščių kaime Loreta Zajankauskienė sukūrė mažą rojaus kampelį.
Šiemet čia jau ketvirtasis Levandų festivalis. Ir nors iš pradžių baimintasi, jog karantinui užsitęsus, jis gali ir neįvykti, pati Loreta sakosi, visada tikėjusi, kad didesnis ar mažesnis jis vis tik vyks.
O juk viskas prasidėjo nuo 10 levandų krūmelių. Šiandien ši išskirtinė vieta traukte traukia žmones iš visos Lietuvos. Kerinčiam levandų grožiui, Provanso augalų skleidžiamam ypatingam aromatui atsispirti neįmanoma. 3000 levandų krūmelių, pasodintų ant kalnelio, palieka be žado – prieš akis atsiveria svaigiai kvepianti mėlyna jūra. „Šiemet levandų laukas kaip niekad gražus“, – džiaugiasi ir pati šeimininkė Loreta. Sako, kad sausas pavasaris levandoms nepakenkė, mat jos atsparios sausrai, paskui lietus, šiluma joms taip pat tiko, o ir gausiai praūžusios liūtys nepadarė žalos – tik šiek tiek suplakė žemę.
Po festivalio šeimininkė skinsianti levandas: gaminsianti hidrolatus, spausianti eterinius aliejus, kvapnius žiedus džiovinsianti ir dėsianti į krepšelius. Tiesa, ir festivalio metu buvo galima stebėti, kaip ekologinio ūkio savininkė prisiskynusi žiedų demonstravo jų distiliavimo procesą – kaip iš alembiko varva hidrolato lašai.
Nenuostabu, kad festivalis mėgstamas, sutraukia levandų mylėtojus iš visos Lietuvos. Svečius kvietė krautuvėlė, kurioje viskas iš levandų, vyko mugė, kvietė kūrybinės dirbtuvėlės: buvo pinami levandų vainikai, gaminami smilkalai. Norintys galėjo įsigyti levandų daigelių ir jau pradėti levandų rojų kurti savoje sodyboje.
Susirinkusius linksmino Ežerėlio kultūros centro kapela „Samanėlė“.
Lazdijų žirgininkų klubo žirgininkai karietomis skriejo pro levandų lauką. Sakė, kad net žirgus svaigina jų aromatas.
O jau žvėrienos sriubos gardumas!
Svečių gausu. Nors Loreta jau įprato ne tik festivalio metu savo ūkyje sutikti visiškai nepažįstamus žmones, kurie užsuka čia pasigrožėti žydinčiomis levandomis, nusifotografuoti. „Man smagu, kad jiems čia patinka“, – tarsteli ji.
Turi ponia Loreta ir slaptą svajonę – nori čia pasistatyti trobelę ir apsigyventi savo sukurtame levandų rojuje.
Ir dar: pačiame levandų lauko gale daržas mulčiuojamas. „Mano daržas“, – kvatoja lyg pričiupta ponia Loreta, mat maniusi, kad jo nieks nė nepastebės užburti levandų grožio.
