Malonus paradoksas – mergina iš mažo Lietuvos miesto, kuriame net nėra kino teatro, važiuoja studijuoti į Didžiosios Britanijos universitetą medijų ir kūrybinių industrijų programos, pasirinkusi kino meno specializaciją. Taip galima būtų trumpai apibūdinti neeilinę situaciją, kurią sukūrė Lazdijų Motiejaus Gustaičio gimnaziją su pagyrimu baigusi Saulė Vyšniauskaitė.
Po septynerių metų pertraukos Lazdijai vėl turi abiturientę, kuriai už išskirtinius rezultatus buvo įteiktas brandos atestatas su pagyrimu. Jai taip pat įteikta Lazdijų rajono savivaldybės piniginė premija.
Nors po atestatų įteikimo ir išleistuvių iškilmių praėjo visai nedaug laiko, tačiau išskirtinį brandos atestatą gavusi S. Vyšniauskaitė mėgaujasi paskutinėmis atostogų dienomis ir kraunasi lagaminus kelionei į Angliją, studijuoti Warwiko universitete.
Kol Saulė dar savo tėvų namuose, skubame ją pakalbinti apie pasibaigusius mokslus, būsimas studijas ir neišvengiamą namų ilgesį.
– Saule, kaip atsitiko, kad tau pavyko pasiekti išskirtinių rezultatų?
– Labai daug mokiausi, įdėjau daug darbo, turėjau stiprią motyvaciją. Labai stengiausi kuo geriau išmokti matematiką, tai dariau sistemingai ir nuosekliai. Ypač daug mokiausi paskutiniuosius dvejus metus.
– Ar karantinas prieš egzaminus neišmušė iš vėžių?
– Pradžioje prie nuotolinio mokymosi buvo kiek sunkiau įprasti, bet paskui nebuvo problemų. Apskritai karantinas didesnės įtakos mano egzaminų rezultatams neturėjo.
– Iš anglų kalbos gavai šimtuką. O kaip kiti egzaminai?
– Manau, kad viskas pavyko neblogai – lietuvių kalbos egzamino gavau 93 balus, biologijos – 95 balus, o trečdalį abiturientų sužlugdžiusi matematika man pasisekė neblogai, gavau 86 balus.
– Tu labai daug mokeisi, ko gero, neturėjai laiko laisvalaikiui, pomėgiams?
– Kai nori, gali viską suderinti. Kita vertus, jei vien mokytumeisi, neturėtum jokio poilsio, greitai „pavažiuotų stogas“. Groju pianinu, kitais instrumentais, susitinku su draugais.
– Tu ruošiesi studijoms Didžiojoje Britanijoje. Kodėl taip apsisprendei?
– Noriu studijuoti medijas ir kūrybines industrijas, įstojau į Warwiko universitetą Centrinėje Anglijoje. Buvau ten nuvažiavusi motyvacinio pokalbio. Man viskas patiko, malonūs žmonės, geranoriški. Studijos vyks angliškai, bet man tai nekelia problemų, esu išlaikiusi anglų kalbos testą, būtiną, norint studijuoti Didžiojoje Britanijoje.
– Kodėl pasirinkai būtent tokias studijas?
– Apie tai seniai galvojau, pernai važinėjau į Vilnių, į Kino mokyklą, todėl ketinu pasirinkti kino meno specializaciją.
– Ar nejauti nerimo, nes juk reiks išvažiuoti mokytis į kitą šalį, toli nuo namų, draugų ir artimųjų?
– Žinoma, nuo ilgesio namams ir saviems niekur nepabėgsi. Gerai, kad dabar yra internetas, kitos komunikacijos priemonės, tai bendrauti bus galima iš bet kur. Studijos truks trejus metus. O paskui bus matyti.
– Kokią save matai po 10 metų?
– Labai sunku pasakyti. Negyvenu tik šia diena, viską planuoju šiek tiek į priekį. Manau, kad po 10 metų dirbsiu mėgstamą darbą ir būsiu laiminga. Kurioje pasaulio vietoje būsiu, tikrai nežinau.
– Ko gero, Lazdijuose nebūsi?
– Nėra tie Lazdijai tokie blogi.
– Gavai premiją už puikius mokslo rezultatus. Jei ne paslaptis, kur planuoji išleisti tuos pinigus?
– Manau, kad nemaža pinigėlių dalis bus skirta buto nuomai Anglijoje, paskui teks įsigyti studijoms reikalingų priemonių. Premija bus panaudota prasmingai.
– Ko norėtum palinkėti savo bendramoksliams ir Lazdijų jaunimui?
– Džiaukimės viskuo, ką mums duoda gyvenimas.
– Ačiū už pokalbį ir sėkmingų studijų.
„Dzūkų žinių“ informacija