Lietuvos socialdemokratų partija jau seniai yra įsitvirtinusi populiariausių šalies partijų grupėje. Tiksliau sakant, tvirtai užima trečią vietą, bet daugiau kaip per pusę atsilieka nuo pirmaujančių valstiečių ir antroje vietoje esančių konservatorių. Liepos mėnesį visuomenės nuomonės apklausos bendrovė „Vilmorus“ atliko naujausią apklausą, kurios duomenys publikuojami liepos 25 dienos „Lietuvos ryto“ laikraštyje. Jie rodo, kad pirmoje vietoje pagal populiarumą, surinkusi 17,6 procento balsų, yra valstiečių partija, antroje vietoje, surinkę 17,2 procento balsų, atsidūrė konservatoriai. Socdemai su žymiai kuklesniu rezultatu (7,1 procento) įsitaisė trečioje vietoje.
Palyginus su birželio mėnesio „Vilmorus“ apklausos duomenimis, matyti, kad ir valstiečių, ir konservatorių populiarumas augo. Valstiečių populiarumas per mėnesį nuo 13,4 ūgtelėjo iki 17,6 procento, o konservatorių – nuo 14,3 iki 17,2 procento. Taigi valstiečių populiarumas per mėnesį šoktelėjo net 4,2 procento! Konservatorių rezultatas kiek kuklesnis – jis ūgtelėjo beveik 3 procentais. O štai socdemai, nors ir yra trečioje vietoje, iš tikrųjų neturi kuo džiaugtis. Dar birželį jų populiarumas siekė 9,1 procento. Per mėnesį jis sumažėjo iki 7,1 – krito lygiai 2 procentais. Dar pernai buvo tokių „Vilmorus“ apklausų, kurių duomenys rodė didesnį kaip 10 procentų socdemų partijos populiarumą, ir tuomet netgi atrodė, kad socialdemokratų partija gali laimėti Seimo rinkimus arba būti viena iš dviejų sėkmingiausiai juose pasirodžiusių partijų.
Ne paslaptis, kad ir valstiečiai, ir socialdemokratai pretenduoja į panašių politinių pažiūrų rinkėjų balsus – centro – kairės elektoratą. Reiškia, tokių pažiūrų rinkėjai Seimo rinkimuose gali balsuoti ir už valstiečius, ir už socialdemokratus. Juk konservatorių rinkėjai yra itin drausmingi, ir jų balsai atitekti gali tik konservatoriams arba nebent liberalioms partijoms. Konservatorių rinkėjai tikrai nebalsuos nei už valstiečius, nei už socdemus. Stebint „Vilmorus“ apklausų duomenis šiemet, nuo pat vasario mėnesio galima pastebėti valstiečių partijos populiarumo augimą: vasario mėnesį už šią politinę jėgą balsavo 11,6 procento respondentų, kovo mėnesį – 12,4 procento apklaustųjų, birželio mėnesį – 13,4, o liepos mėnesį – net 17, 6 procento apklaustųjų. Aiškiai matyti užtikrintas ir stabilus valstiečių populiarumo kopimas į viršų. Žinoma, ne kažkokie itin protingi ir stebuklingi sprendimai ar šaunūs darbai padėjo valstiečiams kopti į viršų. Juos išgelbėjo koronaviruso pandemija ir karantinas, kurio metu valstiečių politikai itin aktyviai rodėsi viešumoje. O štai socdemų reitingas nuo vasario mėnesio atrodė prasčiau: vasario mėnesį už socdemus pasisakė 9,7 procento rinkėjų, kovo mėnesį – 8,3, birželį – 9,1, o liepą – tik 7,1 procento apklaustųjų. Taigi per šiuos metus, kai valstiečių populiarumas augo, socdemų – smuko. Drąsiai galima teigti, kad valstiečiai per šiuos metus pasiėmė kelis procentus socdemų populiarumo, arba sakyti, kad socdemai juos praradę atidavė valstiečiams.
Kas gi lėmė tokį populiarumo nuotėkį iš socdemų į valstiečių partiją? Apie valstiečių sėkmės pagrindines priežastis jau kalbėjome. O kas lėmė socdemų populiarumo užtikrintą mažėjimą? Galima teigti, kad socdemai būdami opozicijoje buvo žymiai mažiau aktyvūs ir pastebimi nei konservatoriai, o norint išlaikyti įgytą populiarumą reikia nemažai pasistengti. Jeigu kažkada vienas nepopuliariausių valstiečių politikų A. Veryga sugebėjo tapti vienu populiariausių politikų, tai to nepasakysi apie socdemų politikus. Reikia pripažinti, kad jų gretose mažai ryškių lyderių ir itin išsiskiriančių spalvingų asmenybių. Štai kad ir socdemų partijos lyderis G. Paluckas toli gražu nėra nei stiprus ir ryškus politinis lyderis, nei spalvinga asmenybė.
Liepos mėnesį bendrovė „Vilmorus“ uždavė klausimą, kurie Lietuvos visuomenės veikėjai, jūsų nuomone, geriausiai atstovauja jūsų interesams? G. Paluckas, surinkęs 1,7 procento balsų, teliko tryliktoje vietoje. Tiesa, birželio mėnesį jo populiarumas buvo kiek didesnis – 2,3 procento respondentų balsų. Respondentams buvo užduotas dar vienas klausimas: palankiai ar nepalankiai vertinate šiuos Lietuvos visuomenės veikėjus? Čia G. Paluckas atsidūrė ne tokioje ir žemoje aštuntoje vietoje – palankiai jį įvertino 29,2 procento rinkėjų, nepalankiai 19 procentų balsavusiųjų. Net 51,8 procento respondentų teigė, kad sunku ką nors apie G. Palucką pasakyti.