Bendrovė „Vilmorus“, rugsėjo 4–12 dienomis atlikusi reprezentatyvią apklausą, į klausimyną įtraukė visas septyniolika politinių partijų, kurios spalio 11-ąją kovos dėl Seimo nario mandatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje. Šios apklausos duomenis rugsėjo 19 dieną, šeštadienį, paskelbė laikraštis „Lietuvos rytas“. Praėjusi „Vilmorus“ apklausa buvo atlikta liepos mėnesį. Tad praėjus dviem mėnesiams nuo vasaros vidurio, galime spręsti apie įvykusias permainas partijų rikiuotėje.
Pirmaujančių politinių partijų rikiuotėje permainų nedaug. Koja kojon žengia dvi pirmaujančios politinės jėgos – „Valstiečių ir žaliųjų sąjunga“ ir Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Jeigu valstiečiai surinko 15,1 procento apklaustųjų balsų, tai konservatoriai nuo jų praktiškai neatsiliko, nes gavo 14,9 procento respondentų balsų. Skirtumas tarp šių partijų yra statistinės paklaidos ribose, tad klausimas, kuri partija laimės Seimo rinkimus, lieka atviras ir visiškai neaiškus. Šios partijos yra aršūs priešininkai, nuolat tarpusavyje riejasi ir vaidijasi. Bet taip ir turėtų būti, kai gyvename demokratinėje sistemoje. Juk negali sutarti centro kairės ir dešinės orientacijos politinės partijos. Nors ir neaišku, valstiečiai ar konservatoriai laimės rinkimus daugiamandatėje apygardoje, be galo daug spręsis ir vienmandatėse rinkimų apygardose, kur dėl Seimo nario mandatų kausis atskiros asmenybės.
Žinoma, Lietuvai ir jos žmonėms, mano nuomone, būtų žymiai naudingiau, kad Seimo rinkimus laimėtų konservatoriai ir jie naujame Seime sudarytų valdančiąją daugumą. Mūsų šaliai jau laikas pailsėti nuo „žaliųjų valstiečių“ valdžios ir jos keistų sprendimų, reformų ir kitų absurdo teatro elementų. Konservatoriai valdžioje buvo seniai ir labai retai, tad norėtųsi, kad Lietuvą nors ketverius metus valdytų dešinioji politinė jėga. Iš vienos pusės – valstybei yra naudinga darbų tęstinumas, iš kitos pusės – ilgai valdanti ta pati politinė jėga pritrūksta idėjų ir novatoriškumo.
Gerokai atsilikdamos trečioje ir ketvirtoje populiariausių Lietuvos politinių partijų sąrašo vietose įsitaisė Socialdemokratų partija ir Darbo partija. Šios abi partijos taip pat žengia koja kojon, nes už socdemus pasisakė 8,5 procento apklaustųjų, o už „darbiečius“ – 8,4 procento respondentų. Tad vėl galima teigti, kad jokio skirtumo tarp jų populiarumo nėra. Panašu, kad abi šios politinės jėgos taps itin svarbiomis po Seimo rinkimų, kai ateis valdančiosios koalicijos formavimo laikas. Jeigu bus formuojama centro kairės politinių jėgų koalicija, jos abi su valstiečiais taps valdančiomis partijomis. Jeigu įvyktų itin nemaža staigmena, ir rinkimus laimėję konservatoriai dėl valdančiosios koalicijos formavimo susitartų su socdemais, susiformuotų iki šiol Lietuvos Seime per visą Lietuvos parlamentarizmo istoriją nematyta kairės ir dešinės valdančioji koalicija.
Paskutinė politinė partija, kuri pagal šio mėnesio „Vilmorus“ apklausą patektų į Seimą, yra penktą vietą užimantis Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis, už kurį pasisakė 5,5 procento respondentų. Šios partijos patekimas į Seimą yra labai svarbus konservatoriams, kuriems yra itin paranku turėti patikimus ir tvirtus dešiniosios politinės pakraipos partnerius.
Tad iš septyniolikos politinių partijų, kurios pretenduoja patekti į Seimą, rugsėjo mėnesį atliktos „Vilmorus“ apklausos duomenimis, gali patekti tik penkios politinės jėgos. Dar dvylika politinių jėgų į Seimą pagal dabartinius reitingus nepateks. Tiesa, kai kurios iš jų dar nepraranda vilties atsikliūti Seime. Štai liberali politinė jėga „Laisvė ir teisingumas“ surinko 3,8 rinkėjų balsų, o Socialdemokratų darbo partija – 3 procentus balsų. Kitų politinių partijų šansai patekti į Seimą yra itin menki, migloti ar tiesiog lygūs nuliui.